Žolinė Dzūkijoje

Rugpjūčio 15 dieną yra švenčiama Žolinė. Tai katalikų šventė, kurioje minimas Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimas į dangų. Žmonės pagerbia Mariją su gėlėmis, taip pat dėkoja už derlių: „Per Žolinę dėkavoja Marijai, kad visko mums priaugino ir tada Marija atsisveikina, skirias nuo mūs ir eina dangun, o mums viską palieka: gyvenkit, dirbkit, valgykit“ (Šalčininkai).

Daugiausia puokštes į bažnyčią nešėsi moterys ir mergaitės. Nešamos į bažnyčią puokštės sudėtis praėjusio amžiaus pirmoje pusėje Lietuvos etnografiniuose rajonuose buvo skirtinga. Dzūkijoje ir Rytų Aukštaitijoje nešė šventinti gėles, javus, vaisius ir daržoves, ąžuolo ir lazdyno šakeles, Suvalkijoje, Vidurio Aukštaitijoje ir Žemaitijoje – gėles ir javus.

Dzūkijoje gėles nešė iš laukų ir darželio. Tarp jų buvo daug vaistingų augalų. Nuo jų būdavęs toks stiprus kvapas, kad bažnyčioje negalėdavai būti. Dažniausiai neštos darželio gėlės: rūta, flioksas, diemedis, mėta, „čysčius“ (čiaudulinė kraujažolė - Achillea ptarmica var. multiplex), smidras, plunksnalapė rudbekija, jurginas smulkesniais žiedeliais. Sako, kad šventintos vaistažolės geriau gydo, todėl jomis gydė žmones ir gyvulius. Šventintus žolynus dėjo mirusiam į karstą: išklodavo visą karstą ar prikimšdavo pagalvėlę. Dabar, kai jau viskas paruošta, tuos žolynus deda po pagalvėle.

Nešė šventinti javus, kad derlių laimintų. Stengėsi surinkti tik iš savo laukų. Tai buvo rugių, avižų, kviečių, miežių varpos, linai, grikiai, žirniai. Kai sėjo, primaišydavo šventintų grūdų.

Iš daržovių nešdavosi kopūsto galvelę, morką, burokėlį, agurką, bulvę, svogūną, krapų sėklų: „Ant rytojaus visų daržovių švęstų po nedaug atpjauna ir išverda puodely, tada visa šeima paragauna, kad nesirgtų geltonka. Kopūstą supjausto į 2-4 dalis ir išdžiovinę laiko, jei karvė apsiteliavo ir negali išsivalyti, duoda jai gert pavirto švęsto kopūsto“.

Iš vaisių dažniausiai nešdavo obuolius, kriaušes: „Obuolio, kriaušės paragauna visa draugė. Supjausto, po kasnelį padalija, sako, šventintas obuolys, valgykit vaikai, būsit ramesni, kad šventintų valgysit“. Motinos, kurių vaikai yra mirę, iki Žolinės nevalgė obuolių. Sako, kai per Žolinę Marija dalina vaikams obuolius, tai kieno suvalgė, tam neduoda, sako: „Jūs dalių mama suvalgė“.

© Lietuvos liaudies buities muziejus