Aukštaitija – sutartinių aruodas. Sutartinės – ypatingos ir seniausios lietuvių liaudies daugiabalsės polifoninės dainos. Vienu metu jas atlieka 2, 3 ar 4 dainininkės ar jų grupės, kartu skamba ne tik skirtingos melodijos, bet ir tekstai. Sutartinės sutinkamos tik Šiaurės Rytų Lietuvoje (apie Biržus, Kupiškį, Panevėžį). Jas atlikdavo tik tam tikros moterys, šį gebėjimą paveldėjusios ir dainuojančios tik labai siaurame rate – paprastai šeimoje. Priklausomai nuo dainininkių skaičiaus, sutartinės vadinamos dvejinėmis, trejinėmis ir keturinėmis.
2010 m. lapkričio 16 dieną sutartinės įtrauktos į UNESCO reprezentatyvų žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Gerokai anksčiau, nuo pat muziejaus atidarymo, jos suskambo Lietuvos liaudies buities muziejuje. 1974 m. buvo įkurta Lietuvos liaudies buities muziejaus Liaudies muzikos teatro trupė. Teatro vadovas ir režisierius – Povilas Mataitis, dailininkė ir scenografė – Dalia Mataitienė. Trupė koncertavo muziejaus atidarymo šventėje, o per tuos metus surengė 20 koncertų. Vėliau kasmet jų skaičius peršokdavo dvi dešimtis. Rekordiniai 1980 m. – suvaidinti 34 spektakliai. Svarbiausia Lietuvių folkloro teatro repertuaro dalis buvo autentiška liaudies kūryba. Ypatinga repertuaro dalis, kuria kolektyvas pelnytai didžiavosi, pirmasis atgaivino ir iškėlė į sceną – sutartinės, visos lietuvių muzikos kultūros fenomenas. Pirmajame lietuvių folkloro teatro pasirodyme skambėjo aukštaičių sutartinės, skudučių polifonija ir vienbalsės dzūkų dainos. Klausytojus ypač sužavėjo sodriais balsais giedamos, iškilmingais judesiais šokamos sutartinės. Nuo 1978 iki 1990 m. trupės pasirodymai vykdavo klojime, perkeltame iš Kirdeikių k. (Utenos r.) ir puikiai pritaikytame teatro reikmėms: ne tik su scena, bet ir su apšvietimo, grimo patalpomis. Lietuvių folkloro teatras muziejuje gyvavo 1974–1990 m. Sutartinės Lietuvoje tebeskamba ir jų atlikėjų bei klausytojų skaičius, tikėkimės, tik didės.
Žolinės proga kviečiame pasiklausyti sutartinių, atliekamų grupės „Sasutalas“ (vadovas Andrius Morkūnas), ypatingoje Račkiškės koplyčioje, menančioje ir pirmąjį muziejaus direktorių Vytautą Stanikūną, ir pirmąją Lietuvos liaudies buities muziejaus Žolinę.
Žolinės programa ČIA
Bilietai ČIA
