Užgavėnes švenčiame prieš Gavėnios – pasninko ir susikaupimo meto – pradžią, likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Pastarosios švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pavasarinės mėnulio pilnaties. Dėl pavasarinės mėnulio pilnaties – pilnaties po pavasario lygiadienio – nepastovumo yra nepastovi tiek Velykų, tiek nuo jų priklausančių Užgavėnių data. Velykos švenčiamos kasmet vis kitu laiku, tarp kovo 22 ir balandžio 25 dienos. Atskaičiavus septynias savaites prieš, Užgavėnės atsiduria tarp vasario 5 ir kovo 6 dienos. Taigi, didžiąją linksmybių ir karnavalinio šėlsmo šventę švenčiame dažniausiai vasario mėn. Šiemet paskutinė jų diena – antradienis prieš Pelenų trečiadienį – vasario 21 diena. Į Lietuvos Liaudies buities muziejų užsigavėti kviečiame „riebulį“ šeštadienį – vasario 18 – ąją. Užgavėnės – paskutinė žiemos ciklo šventė, kurios tikslas pažadinti iš sąstingio gamtos ir savąsias gyvybines jėgas.
Senovėje vasaris buvęs itin sniegingas. Važiavimas rogėmis, voliojimasis sniege, „sniego“ mūšiai per Užgavėnes buvo dažni visoje Lietuvoje. Net ir tarp skirtingų persirengėlių grupių susitikus, pvz. „Žydai” kibdavo prie „ubagių”, norėdami sužinoti, kas jos tokios – vyrai ar moterys (63,95:75): stengėsi numauti sijonus, prikrėsti kelnes sniego, o „ubagėmis” persirengę vyrai dažnai „žydams” nudraskydavo „ličynas”. Eidamos „ubagais” vien moterys labai bijojo susitikti kitus persirengėlius, nes šie, pagavę jas, įvairiai „mūčijo“(83):. Sutikę vaikinukus, moteriškos „ubagės” taip pat nudraskydavo jiems krepšius, išvoliodavo sniege (120, 598). 1
Parengė vyresn. muziejininkė Vida Olechnovičienė
Literatūra
1Juozas Kudirka. Užgavėnės, Vilnius, Mokslas, 1992, p. 25. http://www.dainusvente9.lnkc.lt/eknygos/Uzgavenes_Kudirka_J.pdf
