Kaip kontrastas jaukioms sodyboms, nuošaliau, atskirtas miškeliu įsikūręs Tremties ir pasipriešinimo sektorius. Čia stovi neįprastas, velėna dengtas statinys – jurta – ir aklinas, tik su mažučiais, spygliuota viela apraizgytais langeliais, gyvulinis vagonas. Neturintys nieko bendra su tradicine lietuvių kultūra, šie statiniai primena skaudų Lietuvai 1941 – 1953 m. tremčių laikotarpį, kurį taikliai vienu sakiniu apibūdino žurnalistė Laima Kanopkienė: „Svetima kalba kalbantys vyrai šautuvų buožėmis sudaužė krištolinę lietuviško kaimo tylą“.


Tiems, kurie prie Laptevų jūros slėpėsi jurtoje nuo geliančio vėjo ir šalčio, tiems, kurie niekad iš ten negrįžo, tiems, kurių šeimos ir sodybos buvo išdraskytos – prie jurtos stovi du paminklai.


Be to, šiame sektoriuje, Pravienos upelio šlaite įrengtas gerai užmaskuotas partizanų bunkeris.

Taip pat šiame sektoriuje vyksta išskirtinė edukacija „Tautos tremtis“ (išsamiau čia).

Pamatykite tremties ir pasipriešinimo sektorių 360 laipsnių kampu!

Videofilmai apie 1941 m. tremtinės Irenos Saulutės Valaitytės- Špakauskienės, Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ narės, išgyvenimus: