NCK kasmet įteikia pedagoginę premiją už edukacinį darbą muziejuje. Pernai tokia premija buvo įteikta mūsų muziejininkei Irenai Saulutei Špakauskienei. Tradiciškai, premijos laureatas kviečiamas skaityti pranešimo kitų metų konferencijoje, todėl į Švedijos šiaurėje esantį muziejų vyko I. S. Špakauskienė. Ją lydėjo pranešimo bendraautorė dr. Aistė Lazauskienė.
Pranešimu siekta atskleisti mūsų muziejaus ir brolijos „Lapteviečiai“ bendradarbiavimą pristatant tremties ekspoziciją. Kalbėta apie drąsią iniciatyvą iš šalies, iš tremtinių bendruomenės, kuri pamažu rado vietą muziejaus erdvėje. Pabrėžta šio bendradarbiavimo svarba kuriant pilietinę visuomenę, skleidžiant žinią apie Lietuvos istorijos tragiškus momentus įvairioms lankytojų grupėms. Viena šios žinios skleidėjų – laptevietė I. S. Špakauskienė. Konferencijoje I. S. Špakauskienė pasidalino savo kasdieninio darbo muziejuje patirtimi, pateikdama tris pavyzdžius iš bendravimo su lankytojais: apie mokinių grupę, kuri po Irenos Saulutės pasakojimo apie ledo vaikų žūtis Sibire, paprašė leidimo prie paminklo sudainuoti žuvusiems vaikišką dainelę; apie Ispanijos studentus, kurie kartu su Irena Saulute garsiai kalbėjo maldą už tremtinius. Trečiasis pavyzdys buvo apie „keistą“ užsieniečio klausimą, ką ištremtieji valgė, jei nebuvo duonos, ir kaip Irena Saulutė išgyveno, jei taip nieko nebuvo. Irenos Saulutės atsakymas buvo paprastas: „Matyt Dievas norėjo, kad aš išgyvenčiau ir visa tai papasakočiau“. NCK organizacijai padovanota Rūtos Šepetys knyga „Tarp pilkų debesų“, kuri buvo įkvėpta I. S. Špakauskienės ir kitų lapteviečių pasakojimų. Pranešime prisiminta knygos ir ja sekusio filmo atsiradimo istorija. Po valandos trukmės pranešimo dar buvo ir daug klausimų, ir noro nusifotografuoti. Konferencijos dalyviai liko sužavėti Irenos Saulutės nuoširdumu, šiluma, energija ir tvirtumu.
Konferencijoje pranešimus skaitė ne tik Švedijos muziejų ir archyvų, universitetų atstovai, bet ir kolegos iš Norvegijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos. Konferencija surengta bendradarbiaujant su EMA (Europos muziejų Akademija) bei Pascal Observatory tinklu.
Dr. Aistė Lazauskienė
