Šv. Velykų stalas – išties svarbi šventės dalis. Šeimos stengdavosi šia proga paruošti ypatingas vaišes, papuošti pavasariniais žalumynais. Vienas iš Steigiamojo Seimo narių, pedagogas ir aukštaitis Stasys Tijūnaitis savo vaikystės prisiminimuose taip aprašė šventinį Šv. Velykų stalą:

Nusirengę susėdome valgyti Velykų pusryčių. Mano mamytė Velykoms iškepdavo rugienio ragaišio ir pyragų su kiaušiniais  ir pienu – taip vadinamų „bobų“. Velykų kiaušinius mamytė virdavo svogūnų lukštuose – kiaušiniai išeidavo tamsiai  raudoni. Kai kurios šeimininkės virdavo stogo samanose arba avižų peluose – kiaušiniai išeidavo tai žalsvi (samanų spalvos), tai šviesiai geltoni. Kitaip kiaušinių mūsų kaime niekas nemargindavo, tai ir margučiais jų nevadindavo.

Velykose gaudavau valgyti ko tik norėjau ir kiek tik norėdavau: kiaušinių, sviesto, mėsos, pieno, pyragų. Mamytė žiūrėdavo tik, kad nepersivalgyčiau. Ir apskritai žmonės, per gavėnią išsipasninkavę, Velykose valgydavo ko tik norėdavo ir kiek tik norėdavo. Iš to net priežodis susidarė apie gerą pasivalgymą: ,,Pasivalgiau kaip per Velykas“.[1]

Nuo pat pirmosios 1990 m. suorganizuotos Šv. Velykų šventės, Lietuvos liaudies buities muziejaus ekspozicijose rengiama tradicinių Šv. Velykų stalų paroda „Sveiki sulaukę šventų Velykų“. Eksponuojama autentiškoje aplinkoje, ji atskleidžia Lietuvos etnografinių regionų savitumus. Pirmųjų metų renginio stalus padengė ilgametė muziejininkė Regina Laucienė, o paskutiniaisiais metais tuo rūpinosi vyresniosios muziejininkės Janina Samulionytė, dr. Nijolė Andrejevienė ir Rasa Žumbakienė. Kadangi šiemet Velykų renginys neorganizuojamas, muziejus uždarytas ir lankytojų negalime priimti, kviečiame bent virtualiai susipažinti su šventiniais stalais ir jų ypatybėmis.

Muziejaus Žemaitijos sektoriaus Darbėnų troboje padengti du Šv. Velykų stalai. Šeimyninėje troboje stalas užtiestas staltiese ir serviruotas kasdieniais stalo indais. Grįžus iš bažnyčios kartu su samdiniais prie stalo sėsdavosi šeimyna ir valgydavo Šv. Velykų pusryčius. Ant stalo – populiarus žemaičių stalo indas – apskrita pintinė kretiliukas. Jame vienspalviai, raudonos, juodos, geltonos ir žalios spalvų margučiai puošti mažosios žiemės šakelėmis. Šalia – dubenėlis su avižų želmenėliais, kuriuose du raudoni margučiai ir ąsotis su žaliuojančiomis berželių šakelėmis.

Gerojoje troboje svečiams stalas užtiestas staltiese, šventinio stalo kampus puošia mažosios žiemės šakelės. Vašku marginti kiaušiniai sudėti į vazą su kojele ir dekoruoti mažąja žieme. Šalia – avižų želmenų dubenėlis, kuriame Velykų avinėlis su vėliavėle ir du raudoni margučiai. Stalo indai ir įrankiai šventiniai. Vaišinamasi pirktine degtine – ant stalo stovi butelis ir taurelė.

Gintališkės sodyboje šventų Velykų stalas padengtas gerojoje troboje. Virš stalo pakabinti du popieriniai paukšteliai – Velykinio stalo puošmenos. Stalą puošia lėkštėje sudėti vašku marginti kiaušiniai bei žalumynai. Ąsotyje pamerktos žaliuojančios berželių šakelės, dubenėlyje – daigintos avižos, lėkštėje margučiai puošti mažosios žiemės šakelėmis. Daigintų avižų dubenėlyje Velykų avinėlis su vėliavėle ir raudonas kiaušinis. Didelė lėkštė palmiskas – keptam kiaulienos kumpiui, kita lėkštė – sūriui ir sviestinė. Jeigu Velykos šaltos, arbatą gerdavo iš stiklinių.

Suvalkijos sektoriaus Obelinės stuboje šventų Velykų stalas užtiestas staltiese. Stalo viduryje, metalinėje vazoje, sudėti vašku marginti kiaušiniai, apkaišyti bruknių šakelėmis. Aplink vazą – bruknių šakelių vainikėlis. Šalia – avižų želmenų dubenėlis ir metalinis padėkliukas su 4 skutinėtais margučiais. Didelė lėkštė, skirta keptam arba virtam kiaulienos ar veršienos kumpiui. Stalą puošia avinėlio pavidalo sviestinė, indas salotoms ir fajansinis servizas arbatai. Virš stalo kabo du popieriniai paukšteliai.

Kamaraitėje, skirtoje gyventi seniems tėvams, ant stalo padėta pintinėlė su margučiais. Šalia – avižų želmenėlių dubenėlis su dviem raudonai dažytais kiaušiniais.

Aukštaitijos sektoriaus Gyvakarų pirkioje Šv. Velykų stalas dengtas staltiese. Centre pastatyta medinė eglutė kiaušinykas, kurio šakelėse/lizdeliuose vašku marginti kiaušiniai. Šalia – vienspalvių ir vašku margintų kiaušinių lėkštė, puošta žiemės šakelėmis. Avižų želmenėlių dubenėlyje du raudoni kiaušiniai. Šiuos stalo akcentus juosia žiemės šakelių vainikas. Už žalumynų vainiko – alaus ąsotis. Taip pat ant stalo būdavo padėtos lėkštės kumpiui, šaltienai, sūriui, indelis krienams, lėkštės, šakutės, stiklinės ir puodeliai. Pirkioje keletas margučių padėta ant palangių. Margučiai dažyti kitokiomis spalvomis nei ant stalo. Tai – Velykės dovana vaikams.

Kirdeikių pirkioje Šv. Velykų stalas užtiestas staltiese. Viduryje stalo padėtas didelis molinis dubuo, kuriame vienspalviai kelių spalvų margučiai, puošti mažosios žiemės šakelėmis. Avižų želmenėlių dubenėlyje – du raudoni kiaušiniai. Molinio ąsočio kaklas apsuktas mažąja žieme. Asloje, prie žaislinio arkliuko – medinė ridynė margučių ridenimui. Šalia jos šeši „nuridenti“ vienspalviai margučiai.

Taigi, Žemaitijoje stalą puošė žaliuojančių berželių šakelėmis, kiaušinius margino vašku, ant stalo margučius dėjo į pintus krepšelius kretiliukus ir puošė mažosios žiemės šakelėmis. Suvalkijoje kiaušinius skutinėjo ir margino vašku, juos dėjo į dubenį ir kaišė bruknių šakelėmis. Aukštaitijoje (Kupiškio r.) margučius dėjo į kiaušinyką. Vaikus lankė Velykė ir atnešdavo margučių. Šventinį stalą puošė žalumynų vainikėliu. Visiems Lietuvos etnografiniams regionams bendras akcentas – margučiai.

Lai šiemet Jūsų šventinis stalas būna ypatingas! O jei pritrūks idėjų, kviečiame užsukti į Lietuvos liaudies buities muziejaus YouTube paskyrą – čia sužinosite, kaip išsikepti sekmadienio ragaišį, įvairius mielinius kepinius (šventinę pynę, bandeles-paukštelius ir kt.), papuošti stalą žalumynais bei vašku numarginti kiaušinius.

[1] Stasys Tijūnaitis „Kaip aš į žmones išėjau… Mokytojo Stasio Tijūnaičio gyvenimo apybraiža“, sud. Vincentas Korkutis, 2003, p. 12-15