Lietuvos liaudies buities muziejus, įgyvendindamas dalinai Kultūros paveldo departamento finansuojamą projektą „Tarpukario Lietuvos miesteliai – čia gyveno žydai“ parengė 4 seminarų ciklą apie žydų buitį ir gyvenseną tarpukario Lietuvoje. Lektorė, žydų kultūros tyrinėtoja, gidė Asia Gutermanaitė, kurios seneliai ir tėveliai buvo Lietuvos žydai, skaitė paskaitas „Miestelio žydų kasdieninis gyvenimo būdas ir namų aplinka“, „Žydų virtuvės ypatumai“, „Žydų švenčių ciklas“, „Žydų maldos namų funkcijos ir interjeras“.

Muziejaus darbuotojai sužinojo apie tarpukario Lietuvos miestelių žydų kasdienybę, namų aplinką, papročius, pasaulėjautą, mąstyseną. Kai kuriuose Lietuvos miesteliuose žydai sudarė gyventojų daugumą. Muziejaus darbuotojai susipažino su tradicijų besilaikančių žydų (vyrų) kasdieną nešiojamu rūbu „cicit“, maldų skraiste, Šabo apeigose naudojamais daiktais: žvakėmis, žvakidėmis. Buvo atskleista dalelė žydų švenčių apeigų – Tašlich, Kaparot, matėme ragą „šofarą“, kurį žydai pučia per šventines apeigas ir vilkelį „dreidl“, kuriuo vaikai žaisdavo per Chanukos šventę. Buvo galima paragauti žydų šventinių valgių – įdarytos lydekos, chalos, neraugintos duonos paplotėlių „macų“ ir imbieru pagardinto morkų skanėsto. Muziejininkai susipažino su sinagogos funkcijomis ir interjeru. Iki antrojo pasaulinio karo visas žydo gyvenimas sukosi apie sinagogą. Čia tėvas atvesdavo dar mažą berniuką, išmokydavo melstis, sulaukus religinės pilnametystės čia pirmą kartą jis buvo kviečiamas skaityti Torą, čia eidavo melstis ir studijuoti Toros visą likusį gyvenimą.

Paskaitų metu gauta informacija padėjo parengti pasiturinčio žydo prekybininko, gyvenusio tarpukaryje, buto ekspozicijos koncepciją. Ekspozicija bus įrengta muziejaus etnografiniame miestelyje, Šiaulėnų name. Jos pagrindinis tikslas – atidarius duris lankytojas supras, kad tai – žydo butas.