Sekmadienį, grįžę iš bažnyčios, vieni kitiems sakydavo: „Sveiki sulaukę Šventų Velykų!“ ir sėsdavosi prie gražiai papuošto, skaniausiais valgiais apkrauto Velykinio stalo. Pateikėjai, gimę XX a. pradžioje ir tarpukariu, pasakojo: „Velykų laukėme, kad gautume skaniai pavalgyti. Juk kasdieną taip skaniai nevalgėme“. Viena Pakruojo gyventoja prisiminė: „Stengėmės taip paruošti Velykoms valgius, kad pas kitas šeimininkes taip nebūtų. Svečiams iškepdavom kumpį, paršelį. Kumpio karką papuošdavom, ant jo užrišdami melsvą ar rožinį kaspinėlį. Kaspinėliais papuošdavom ir keptą paršelį. Jį kepant į nasrus įdėdavom pagalį, kad neužsičiauptų. Iškepus, ten įdėdavom gražų margintą kiaušinį“. Kiti pateikėjai pasakojo: „Iškepdavom pyragų, ant stalo padėdavom sviesto, sūrio. Kiaušiniai ir pyragai – be jų ne Velykos“. „Alaus pasidarydavom ir ūždavom“. „Jei šaltos šv. Velykos, gėrėm mėtų arbatą, jei šiltos – girą“.
Lai ir Jūsų namai kvepia naminiais pyragais! Sveiki sulaukę šventų Velykų!
Medžiagą pateikė:
Renata Banienė, Buities, verslų ir amatų skyriaus vedėja
Janina Samulionytė, vyr. muziejininkė
Nuotraukos iš LLBM fondų.
