Pagal bažnytinę liturgiją šv. Kalėdų kulminacija – šv. Kalėdų nakties ar ankstyvo rytmečio vadinamosios Bernelių, arba Piemenėlių, Mišios. Tačiau liaudies kalendoriuje kur kas svarbesnė antroji šv. Kalėdų (šv. Stepono) diena, kurią paprastai šventinamos avižos, einama į svečius, lankomi giminės ir artimieji, prasideda įvairios kaimo jaunimo linksmybės. Šiemet kviečiame suderinti senuosius papročius su šių laikų aktualijomis ir sveikinti gimines, draugus bei kaimynus skambučiu!

Pasakojama, kad šv. Steponą žydai ir netikėliai nužudė avižienoje ar užmušė akmenimis avižienos duobėje, kurioje nuo ligonių ir pavargėlių slapstėsi šventasis. Dėl šios priežasties šv. Stepono dieną žmonės į bažnyčią neša šventinti avižas. Šv. Stepono mirties vieta tampa simboliniu šventojo kančios atminimu, gyvuojančiu liaudies papročiuose, o su šiuo personažu sietos avižos panaudojamos gydymui. Šventintų avižų duodavo gyvuliams, kai jie susirgdavo, arba pirmą kartą genant juos į lauką.⠀

Kadangi pirmoji šv. Kalėdų naktis būdavo nemiegota ar mažai miegota, visus traukdavo poilsio. „Pavalgę atsigėrėme gero alaus ir kaipo naktį nemiegoję, sugulėm. Kėlėmės ateinantį rytą“ – taip pasakojo rašytojas vyskupas Motiejus Valančius žymiausiame savo kūrinyje „Palangos Juzė“. Taigi, ir jaunimo žaidimai, vyresniųjų svečiavimasis – antrosios ir kitų šventės dienų pramoga.⠀

Antrąją Kalėdų dieną seniau po kaimus pradėdavo vaikščioti ir vadinamieji kalėdotojai – jaunimo grupės, kurios aplankydavo visas kaimo sodybas, linkėdavo gero derliaus, sveikindavo šeimininkus, giedodavo kalėdines giesmes, barstydavo grūdus. Grūdų barstymas reiškė naikinimą to, kas jau sena, ir naujo gimimą. Už linkėjimus jiems atsilygindavo vaišėmis, dovanomis.

Štai kaip kalėdotojus aprašo vysk. M. Valančius: „[…] pradėjo loti šunys ir kažin kas brakšt, brakšt į langą brazdinti. Gaspadorius prisikišęs klausė: „Kas čia?“ – „Mes susiedai blukvilkiai, argi roda bernelį giedoti?“ Šis atsakė: „Roda, roda.“ Tuoj įėjo keturi vyrai: trys jauni, o vienas senas, žilas. Pagiedojo „Sveikas Jėzau mažiausias“ ir tarė senis: „Atėjom pas tamstą ne gerti, ne valgyti, bet tamstą pasveikinti… Sveikinam tamstą su gera motera ir su gražiais vaikais. Tegul tamstą Viešpats užlaiko dėl mūsų laimės.“ Šeimininkas esą jiems padėkojo, pasodino, atnešė alaus ąsotį. Tiems begeriant atėjo kiti sveikintojai.“ Taip per naktį pereidavo kelios sveikintojų grupės.

Verta paminėti, kad Kalėdų laikotarpis trunka iki pat Trijų Karalių ir visi šio meto vakarai vadinami šventvakariais. Paprastai šis laikotarpis – gera proga pasisvečiuoti, pasivaišinti, pasilinksminti, nes nereikia dirbti sunkių darbų. Tačiau šiemet kviečiame atsižvelgti į šių laikų aktualijas ir linksmintis bei vaišintis namuose!