Derlingi laukai, darbštumas bei anksčiau nei kitose Lietuvos vietose panaikinta baudžiava leido suvalkiečiams tapti turtingiausiais ūkininkais XIX – XX a., duoti Lietuvai tuo laikotarpiu bene daugiausiai išsilavinusių žmonių. Majoratinė teisė ir kitos sąlygos greičiausiai turėjo įtakos suvalkiečių charakteriui – dauguma jų racionalūs, sumanūs, be galo taupūs. Suvalkiečių stubos, kitų pastatų architektūra tarsi tarpinė tarp aukštaičių ir žemaičių. Sodybos, apsodintos medžiais, atrodė „tarsi žalios salos geltonoje javų jūroje“.
Muziejaus Suvalkijos sektoriuje eksponuojamos trys sodybos: Obelinė (vidutinioko ūkis), Paluobiai (miško darbininko sakuotnugario sodyba), Žalvėderiai (nebaigta formuoti šimtamargio malūnininko sodyba) su vėjiniu stiebiniu malūnu bobmalūniu. Rodomas technikos paveldas: aliejinė, vilktas, lokomobiliai. Obelinės sodyba turi Suvalkijai būdingą stačiakampį kiemą ir perimetrinį vienkiemio užstatymą. Stuboje stovinčios krosnies su zelikiu (šildomu krosnies priestatėliu) pakura virtuvėje – suvalkietis nekūrens krosnies tame pačiame kambaryje, kuriame miega. Rūpestingo ir taupaus šeimininko mėsos rūkykla įrengta virš krosnies ant aukšto, kibiras ant šulinio svirties kablio turi įtaisytą užraktą. Šuns būda su durelėmis – kad per speigus augintinis nesušaltų. Kluone pristatoma žemės ūkio mašinų – kreteklių, kuliamųjų, arpų, fuchtelių – paroda. Paluobių sodybos tvartelyje įrengta edukacinė paroda „Atpažink medį“, skirta savarankiškam mokymuisi.
Pamatykite Suvalkijos regiono Obelinės sodybą 360 laipsnių kampu!
