Kovo 26 dieną – paskutinį kovo mėn. sekmadienį, kviečiame nemokamai apsilankyti muziejuje ir pasveikinti Tėviškėn sugrįžusius gandrus. Jie pasižymi punktualumu ir savo šventėn – Gandrinėms – dažniausiai sugrįžta laiku – kovo 25 dieną. Kas būtų, jei taip nenutiktų – susitikim ir išsiaiškinsim. O Gandrines, nors ir diena vėliau, kartu atšvęskim! Ilgai nesnauskim – nuo 12 val. pradėsim!

Gandrinės – senovinė pavasario lygiadienio šventė, žyminti šiltojo ir šviesiojo pusmečio pradžią. Kažkada ji ženklino net Naujųjų metų pradžią. Tėviškėn grįžę gandrai – vienas svarbiausių pavasario ženklų. Rugpjūčio 24 d., kada velnias į vandenį geležį įkiš, o Dievas varlei užrakins dantis, jie paslapčia pradings, nebyliai liudydami artėjant vasaros pabaigą, rudens lygiadienį ir šaltąjį bei tamsųjį pusmetį. Tad suskubkime džiaugtis atbundančia gamta, susibūrę vienoje gražiausių muziejaus aukštaitiškų sodybų – Mičiūnuose. Kartu atgaivinsime senuosius Gandrinių papročius: kepsime gandro bandeles, stebėsime atbundančią gamtą, iš šieno rišime paukštelius, lankysimės bityne, sužinosime, kuo minta gandras, klausysimės paukščių balsų. Šoksime, žaisime ir dainuosime su Pravieniškių bendruomenės „Praviena“ vaikų folkloro ansambliu „Pravienukai“ (vadovė Milda Morkūnaitė). Ir ligi kaimynų starkausime, kol bandeles ir pavasarį užuosime ir net pavakarių gausime!

 

Lietuvos liaudies buities muziejus yra Kaišiadorių rajone. Taigi apie Gandrines kaišiadorietiškai:

Gandrines – kovo 25 dieną – Kaišiadorių krašto kaimo žmonės vadino Busilo1 diena, o tą pačią dieną katalikų bažnyčioje minimą Apreiškimą Švč. Mergelei Marijai – Zvestavonėmis. Pirmasis pavadinimas kilęs iš tarmiško šio paukščio vardo, o antrasis, kaip ir dažniau paplitęs „Blovieščiai“, iš slaviškų žodžių, turinčių žinios prasmę. Marija būtent tą dieną gavusi gerąją žinią, kad sulauksianti Kūdikėlio (Kristus gimė per Kalėdas, taigi po devynių nėštumo mėnesių).

Ir šiame krašte tikėta, kad po busilo sparnu parskrendanti kielė, o mergina, pamačiusi pirmą kartą jį skrendantį, o ne tupintį, gali tikėtis šiais metais ištekėti. Vedusiems, anot kaišiadoriečių, geriau jau tokio vengti – kad indų nedaužytum. Jeigu pamatai pirmą kartą ne gandrą, o varlę – būsi netikęs, nesuspėsi.

Gandrinės – didelė šventė. Tą dieną busilas net lizdo nesuka.

Ypač ji džiugi vaikams. Kietaviškių apylinkėse ilgiau, nei kitur Lietuvoje išsilaikė tradicija padėti ant tvoros stulpo ar pakabinti ant medžių, krūmų šakų bandelių vaikams – sugrįžusio gandro dovanų. Ta pačia proga svogūnų lukštuose padažoma kiaušinių. Žaslių apylinkėj iškepama bandelių ir sudedama į padarytą tam gūžtą ar krepšelį; vaikai tiki kad busilas atnešė raudonus batus ir bandelę.

Kaišiadoriečių įsitikinimu, Blovieščiaus dieną nereik niekas paleist, kas su plunksnom, nes liksi ubagu.

 

Parengė vyresnioji muziejininkė Vida Olechnovičienė

 

Naudotas literatūra:

Gintarė Daunoraitė. Kaišiadorių  etnografijos bruožai. Kaišiadorys, 2011.


1 Rytų Lietuvos žodis, spėjama, kad skolinys iš lenkų kalbos, plačiau žr. : https://etimologija.baltnexus.lt/?w=busilas