Šiandien minime Šv. Agotos dieną. Ši šventoji – viena labiausiai paplitusių lietuvių medinės skulptūros personažų. Vaizduojama vilkinti puošniais drabužiais, su karūna arba vienplaukė, dešinėje rankoje laikanti duonos kepalėlį, o kairėje – palmės šakelę ar kryželį. Jos skulptūrėlės statytos prie trobesių, kad į juos netrenktų perkūnas. Tikima, jog šią dieną pašventinta druska, vanduo ir Agotos duona gydanti, sauganti nuo gaisro, nužiūrėjimo, užkalbėjimo bei kitokio blogio. Surištą į skiautelę, ją laikė už švento paveikslo arba skrynioje. Papilio apylinkėse (Biržų r.) likusią pernykščią Agotos duoną įmesdavo krosnin sudeginti, sušerdavo gyvuliams, nes „šiaip jau mėtyti šventos duonelės negalima“.
Rimgaudo Žaltausko nuotraukose – koplytstulpis su Šv. Agotos skulptūrėle muziejaus Tauragnų sodybos kieme. Koplytstulpyje dar yra Švč. Marijos su kūdikiu, Šv. Roko ir Šv. Lauryno skulptūrėlės.