Skirta Klaipėdos krašto metams.

Klaipėdos krašte ir visoje Lietuvoje moterys į bažnyčią nešdavosi gėlių puokšteles. Rašytoja I. Simonaitytė prisiminė: „Pirma Sekminių. Aš einu į bažnyčią, į mūsų naująją bažnyčią[1]. Pirmą kartą. Tai didelis įvykis.

O, aš matau, aš pastebiu viską. Moterys arba mergaitės, kurios dar laikosi senovės, knygas[2] turi surišusios arba įvyniojusios į skaisčiai baltas nosines. O prie knygos pridėta puokštelė –  mėtų[3], žalmedžio[4], Marijos lapų[5]. Į šiuos žalius lapus dar įkaišiota vienos  kitos tuo laiku pražydusios gėlės žiedas.

Moterys arba mergaitės, kurios jau labai moderniškos, tos knygų neberiša į nosines. Jos stengiasi turėti giesmių knygas su baltais kauliniais viršeliais, ant kurių viršaus įspausta monograma ir kurių kraštai paauksuoti.

O gėlių puokštelė – kvepiančių gėlių – vis dėlto  prispaudžiama ir prie knygos.

Dėl to bažnytėlėje ir kvepia taip, kaip gėlų daržely.

Sekminės. Tai ir kvepia Sekminėmis. Sekminių gėlėmis“.

 

Tekstą parengė vyresnioji muziejininkė Janina Samulionytė.

Gėlių puokštelę surišo vyresnioji muziejininkė Rasa Žumbakienė.

Nuotraukos Rimgaudo Žaltausko.

 


Citata iš knygos: Ieva Simonaitytė, „… o buvo taip“. Vilnius. Vaga. 1977

[1] Evangelikų liuteronų bažnyčia Vanagų kaime pašventinta 1909 metais vasario 21 dieną.

[2] Giesmių knygos.

[3] Mėta (Mentha L.)

[4] Žalmedis (Diemedis – Artemisia abrotanum L.)

[5] Marijos lapai (Balzaminė bitkrėslė – Tanacetum balsamita L.)