Užgavėnės – viena iš spalvingiausių ir linksmiausių kalendorinių metų švenčių, kurios metu susipina senosios agrarinės-pagoniškos bei krikščioniškos tradicijos. Didžiąją šios šventės žavesio dalį kuria spalvingi kostiumai, kaukės bei komiški personažai. Kaukė tampa laidininku, leidžiančiu persikūnyti į pasirinktą būtybę, užtikrina apeigos ir ritualo sėkmę, kuriais buvo stengiamasi užsitikrinti gausų būsimąjį derlių.

Užgavėnių metu išryškėja žiemos-pavasario, mėsėdo-pasninko, pagonybės-krikščionybės, zoomorfinių-antropomorfinių būtybių, seno-jauno, vyro-moters, savo-svetimo, šiąpusinio-anapusinio pasaulio skirtys. Kaukė ir kostiumas šias skirtis paryškina, bet kartu neleidžia pamiršti, jog visa tai tėra žaidimas, spektaklis. Be kaukės ar kostiumo labai svarbu personažo iškalba, vaidybiniai sugebėjimai, kurie leidžia įgyvendinti šio spektaklio tradicinius vaidmenis. Kaukė kartu yra ir paslaptis, ir siurprizas, todėl labai svarbu kaukę pasigaminti kitiems nematant, kad personažas liktų neatskleistas. Stengiamasi kaukei suteikti kuo daugiau komiškų, bjaurių veido bruožų – išsprogusios akys, didelė kumpa nosis, reti kreivi dantys sustiprina ir taip šaržuotą personažo išvaizdą. Iki šių dienų populiarios gyvūnų kaukės rodo išlikusias sąsajas su senaisiais agrariniais kultais, stipriu ryšiu su gamta, jos cikliškumu.

Pakitusi gyvensena pakeitė ir Užgavėnių šventės reikšmę. Kaukės išliko esmine šventės dalimi, tačiau prarado apeiginę prasmę. Daugiau dėmesio kreipiama į estetinę kaukės pusę, į ją žvelgiama kaip į liaudies meno artefaktą. Kaukei praradus taikomąją-apeiginę funkciją, išaugo menininko kaip kūrėjo svarba. Nepaisant to, Užgavėnės išliko paskutine, tačiau labai laukiama ir svarbia žiemos švente, įtraukiančia savo šurmuliu ir spalvingu karnavalu, kaip atsispyrimo taškas naujam startui – pavasario pradžiai.

Saulius Tamulis (g. 1965) Šemetiškių km., Šiaulių r. būdamas vos 5-erių pirmą kartą susidūrė su Užgavėnių persirengėliais. Skirtingai nei daugelį vaikų, pastarieji jo neišgąsdino, o kaip tik sudomino. „Mama atidarė duris, o man buvo baisiai įdomu, kas ateis. Mama įleido, tėveliai suprato, kad kaimynai. Persirengėliai, iki šiandien atsimenu, atrodė įspūdingai – kailiniuoti, kepurės užsimaukšlinę ir su kaukėmis. Man ypač krito į atmintį jų rankose laikoma kojinė su pelenais: mat, jei nieko neduosi, nevaišinsi, tada ją padulkina, patalpa pilna pelenų.“ (Tamulis, Saulius, „Šalta žiema, bėk iš kiemo“, Šiauliai, 2015, p. 15)

Persikėlęs gyventi į Šiaulius ir 2000 m. tapęs folkloro ansamblio „Auda“ nariu, Saulius Tamulis į Užgavėnes ėmė žvelgti jau nebe stebėtojo, bet dalyvio akimis. Kiekvienais metais S. Tamulis tikrai žino, ką veiks per Užgavėnes – suksis šventės šurmulyje Rumšiškėse, Šiauliuose, Plateliuose ar kitame Lietuvos kampelyje.

Nuo 1988 m. S. Tamulis ėmė profesionaliai kurti Užgavėnių kaukes papjė mašė technika. Po sėkmingų parodų žengė dar vieną žingsnį toliau – pradėjo gaminti kaukes iš medžio.

Autorius kuria ne tik tradicinius Užgavėnių personažus, bet turi savitų kūrybinių idėjų. Taip kolekcijoje atsirado tik jam būdingi blynautojų, miško dvasių, pijokų personažai. Būdamas produktyvus kūrėjas, nemažai savo kaukių padovanojo įvairiems Lietuvos muziejams, tarp jų ir Lietuvos liaudies buities muziejui Rumšiškėse. 2020 m. jo padovanotos kolekcijos pagrindu yra parengta ši „Ličynų paruoda“, kurioje pateikiami būdingiausių kaukių-personažų pavyzdžiai.

Paroda atidaroma 2021 m. gegužės 1 d. 12 val. Gintališkės sodybos svirne, Žemaitijos sektoriuje. Atidaryme dalyvaus parodoje eksponuojamų kaukių autorius Saulius Tamulis, parodos kuratorė Kristina Štaupaitė. Atidarymo dalyvių skaičius ribotas, registracija bus vykdoma vietoje.

Parodos kuratorė – Kristina Štaupaitė.

Parodos dailininkė – Lina Jonikė.