Liepos 26-oji – tai naujojo derliaus ir Onų vardadienio šventė. Šiais metais Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia švęsti šiek tiek vėliau – liepos 29 dieną 12:00 val. Aukštaitijos gatviniame rėžiniame kaime. Folkloro ansamblio ,,Liktužė“ nariai parodys, kaip buvo kertami ir rišami rugiai ir kvies pabandyti patiems surišti rugių pėdą. Lankytojai susipažins su rugiapjūtės darbo įrankiais, galės dalyvauti viktorinoje apie grūdus ir duoną, padirbėti su grūdų maišais, kulti spragilais. Iš šiaudo susirišti sodą. Bus kepama duona ir mušamas sviestas. O po darbų svečių lauks šviežia duona ir kitos naujojo derliaus vaišės.

 

PROGRAMA

Nuo 12:00 iki 14:30 val. Aukštaitijos gatvinio rėžinio kaimo sodybose:

12:00 VAL. DUONOS IR ONŲ PAGERBIMAS

Vardinių šventimo tradicija Lietuvoje nėra labai sena. Šis paprotys siejasi su liaudyje buvusiųjų populiaresnių šventųjų Jono, Petro, Onos ir kt. bažnytinėmis šventėmis – atlaidais. Apeiginę šio papročio pusę sudaro varduvininko sveikinimas, kuris atliekamas jo vardo dieną arba išvakarėse. Varduvininkų sveikinimas būdavo dvejopas: apvainikuojamos jo gyvenamojo namo durų staktos arba pats varduvininkas. Abiem atvejais, varduvininkas būdavo kilnojamas apvainikuotoje kėdėje, jam linkima laimės ir sveikatos, giedama ,,ilgiausių metų“.

Kadangi tradicinis rugiapjūtės laikas pagal senąjį kalendorių sutapo su Onos varduvėmis, todėl dažnai buvo sakoma: ,,Šventa Ona – duonos ponia“. Šeimininkai primins apie rugiapjūtės ir duonos reikšmę lietuvių gyvenime (Aukštaitijos kaime, Gyvakarų sodyboje)

PARODA ,,KAI PJAUTUVĄ PAKEITĖ DALGIS“

Įvairiausių rugiapjūtės darbo įrankių pristatymas bei pasakojimas apie juos. Derliaus nuėmimas buvo susijęs su daugeliu papročių, kurie keičiantis gamybos priemonėms, istorijos eigoje taip pat kito. Tuo metu kai kitose Lietuvos regionuose pjautuvas jau buvo retenybė, silpniau ekonominiu atžvilgiu išsivysčiusioje rytų Lietuvoje dar XX a. antrajame ketvirtyje greta dalgių buvo vartojami pjautuvai ir derliaus nuėmimas daugiausia buvo laikomas moterų darbu. Ilgiau išlikus archajiškam žemės apdirbimo būdui, čia daug ryškesnis tuo metu  buvo ir moters vaidmuo rugiapjūtėje. Kituose Lietuvos regionuose, kur pjaunant javus dalgiais, pagrindinis darbo krūvis tekdavo vyrams – kirtėjams, moterų – pėdų rišėjos vaidmuo buvo kiek mažesnis. Sužinosit, kokius senovinius žemės ūkio darbų įrankius ar padargus dabar pakeitė šiuolaikinė technika. Sužinosit, iš kokiomis savybėmis pasižyminčių medžiagų gaminami įrankiai ar padargai. (Tauragnų sodybos klojime)

DIRBTUVĖLĖ ,,ŠIAUDO MAGIJA“

Šiaudinių sodų rišimo amato demonstravimas. Šiaudas – ne tik stiebas, auginantis ir keliantis į saulę duoną, bet ir puiki kūrybinė medžiaga. Šiais laikais šiaudai atrodo nelabai reikalinga medžiaga, juos ūkininkai dažniausiai užaria. O anksčiau šiaudas buvo itin reikšmingas lietuvio gyvenime, lydėjęs nuo gimimo iki vestuvių nakties ir nuo Kūčių stalo iki mirties guolio. Jais dengė namus, iš jų ne tik darė įvairius buities daiktus, bet ir kūrė papuošimus, ypač – šiaudų sodus.

Paklausysit pasakojimo kaip rišami sodai, kaip paruošiama medžiaga, kokios būna sodų formos ir patys sodelį galėsit susirišti. (Pagirių sodyba)

VIKTORINA ,,PERNAI IŠĖJO, ŠIEMET SUGRĮŽO“. KAS?

Be grūdo, be juodos, baltos duonos neišsiverčia nei vienas lietuvis prie stalo, tai mūsų kasdieninė malda, skalsa ir sveikata. Lietuviai duoną pelnė sunkiai ir vargingai, todėl ją labai brangino, supo pagarba, vadino šventa. Duonai buvo suteikiamos žmogiškos savybės: ji maitina žmones, juos myli, verkia tinginio valgoma, o užgauta supyksta ir išeina iš namų. Supažindinama su javais, parodoma rugių, kviečių, avižų grūdai, varpos. Apžiūrėsite miltų rūšis, juos liesite ir ragausite. Išgirsite ir patys užbaigsite sakomas patarles, priežodžius apie rugius, kviečius, avižas, duoną. Per Onines duona kepama iš naujo derliaus grūdų, tad sakoma: ,,Šventa Ona – gera žmona, aptepa duoną su smetona“. Grūdą atspėsit – duonele su smetona pasivaišinsit. (Kirdeikių kiemas)

DARBAS DARBĄ VEJA ,,BRAŠKA ŠIAUDAS, BYRA GRŪDAS, VARPOJ NEPALIEKA“

Rugių kūlimas spragilais. Jei kas paklaustų, koks žemės ūkio darbas muzikaliausias, tektų atsakyti – kūlimas spragilais. Kai kulti imasi dviese, tuomet skamba tikū, takū – tikū, takū… Turi išlaikyti vienodą tempą, pirmu taktu muši lengviau, antru stipriau. Dirbti lengva, nuovargio jokio, net jauti kažkokį malonumą. Kuliant trise muzika jau kitokia tik, tik, tak – tik,tik, tak… Galima kulti ir keturiese, šešiese, bet tik ne penkiese. Vienam nuobodu, greit pavargsti. Kuliant kaip žygyje ritmas pakelia nuotaiką. Turėsite galimybę patys bandyti kulti ir prisiliesti prie ką tik iškritusių rugio sėklyčių, jų paragauti. Sužinoti kas yra čiaukšlinis. (Klepšių sodyba)

ŽAIDIMAS ,,VEŠIM GRŪDUS Į MALŪNĄ…”. (Gyvakarų sodybos kluoniena)

PASIVAŽINĖJIMAS ARKLIO TRAUKIAMU VEŽIMU

12:30 VAL. PJOVĖJŲ IR RIŠĖJŲ EISENA Į AUKŠTAITIJOS KAIME AUGANČIŲ RUGIŲ LAUKĄ 

Paskutinio pėdo pjovimo apeigos, pabaigtuvių vainiko pynimas, vainiko parnešimas ir įteikimas šeimininkui. Pasitinka vainiką kaip nepaprastą svečią – su duona, druska ir sūriu, tariant, kad taip ,,sena duona pasitinka naują“

14:30 VAL. RUGIAPJŪTĖS PABAIGTUVIŲ – ONINIŲ VAIŠĖS. (Mičiūnų sodyboje)

Rugiapjūtė baigdavosi vaišėmis, kurioms buvo ruošiamasi iš anksto: taupomi geriausi valgiai, daromas alus, gira. Buvo įprasta vaišintis šviežiais sūriais, sviestu, duona, medumi, dešromis, skilandžiais, lašiniais.

Šokdins ir kvies į ratelius folkloro ansambliai ,,Liktužė“ ir ,,Praviena“. Išgirsite seniai girdėtų, žinomų dainų, galėsit padainuoti ir pašokti…