KAIP PRASMINGAI PAMINĖTI TAUTODAILĖS METUS?
Didelės ir mažos, ryškiaspalvės ir natūralios medžio spalvos – tautodailininkų sukurtos medžio skulptūros įvairios, įdomios ir džiuginančios akis. Tautodailės metus minėkime prasmingai – šiai progai skirta jungtinė Lietuvos tautodailininkų sąjungos ir Lietuvos liaudies buities muziejaus medžio skulptūrų paroda jau atidaryta!
MEDŽIO SKULPTŪRŲ PARODA, SKIRTA TAUTODAILĖS METAMS
2020-ieji metai – Tautodailės metai. Šia proga Lietuvos tautodailininkų sąjunga kartu su Lietuvos liaudies buities muziejumi pristato medžio skulptūrų parodą.
Įgyvendintas projektas „Etnografinių lėlių kompozicijos. Darbai, papročiai ir pramogos“
Įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą, buvo surengta birželio – spalio mėnesiais vykusi palietuvos-kulturas-tarybaroda, kurioje buvo eksponuojamos Lietuvos nacionaliniame, Lietuvos dailės, Šiaulių „Aušros“, nacionaliniame M. K. Čiurlionio, Vytauto Didžiojo karo, Kauno miesto, Kretingos miesto, Ukmergės kraštotyros ir Lietuvos liaudies buities muziejuose saugomos kompozicijos, supažindinančios su etnografinių lėlių kūryba prieškario Lietuvoje, XX a. 6–9 dešimtmečiuose ir XXI a. pradžioje.
Jau šiandien prakartėlių parodos durys atsivers lankytojams
Jau šiandien, liepos 4 d. 13 val., prakartėlių parodos durys iš tiesų pagaliau atsivers visiems lankytojams, norintiems išvysti naują, unikalią ekspoziciją „Senosios medinės prakartėlės iš Lietuvos bažnyčių 2“.
Parodos bendraautorės – menotyrininkė Ina Dringelytė ir architektė Neringa Norvaišaitė nuoširdžiai kviečia į parodos atidarymą pasiklausyti jos pristatymo ir pirmiems apžiūrėti jos eksponatus.
Prakartėlių parodos durys atsidaro rytoj! Apie parodą skaitykite šiandien!
Nauja, unikali paroda „Senosios medinės prakartėlės iš Lietuvos bažnyčių 2“, nors yra praeitais metais pristatytos parodos tęsinys, tačiau iš tiesų nuo jos labai skiriasi: jei pirmoje parodoje galėjome pamatyti skirtingų XX a. laikotarpių ir trijų konkrečių, skirtingų autorių medines prakartėles, šiais metais prakartėlių autoriai yra nežinomi (ar tik spėjami), pačios prakartėlės gerokai „pasenėję“ (dauguma jų sukurtos XIX a.), o pagrindinis skirtumas yra ekspozicijos sumanymas, kur kontrasto principu sulyginamos Žemaitijos regiono vietos meistrų – dievdirbių drožtos ir šimtametes tradicijas turinčiose Europos Alpių šalių regiono dirbtuvėse sukurtos senosios medinės prakartėlės. Ir vienų, ir kitų Lietuvos bažnyčiose išliko labai mažai, o ir šios yra nepilnos komplektacijos ir blogos būklės. Vos kelios jų kalėdiniu laikotarpiu dar tebepuošiamos savo parapijų bažnyčiose, kitas jau seniai pakeitė gipsinės ar plastikinės. Ir tik kelios parapijos išsaugojo savo senąsias, nenaudojamas medines prakartėles bažnyčiose ar vietiniuose parapijų muziejuose. Informacijos apie eksponuojamas prakartėles dar mažiau – ruošiant parodą, deja, nepavyko aptikti jokios vaizdinės-archyvinės medžiagos.