Sausio 25 diena – pusiaužiemis. Seniau šią dieną visi stebėjo orus. Tikėjo, kad priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę. Buvo sakoma, kad sausio 25 dieną iš žiemos miego atsibunda meška (barsukas, ežys) ir apsiverčia ant kito šono. Jeigu meška apsidairiusi pamato savo ilgą šešėlį, galvoja, kad pavasaris dar toli, vėl gulasi ir užmiega. Tuomet ir pavasaris būna vėlyvas, o antroji žiemos pusė – šaltesnė. Pusiaužiemyje senoliai didelę reikšmę skyrė kai kuriems tos dienos draudimams. Pavyzdžiui, Palangos apylinkėse neverpė ir nekaršė vilnų, kad vasarą kandys drabužių neėstų. Varėnos apylinkėse nevalgė bulvių, kad jos nekirmytų. Priekulėje, baimindamiesi kandžių, vengė bet ką su kirviu dirbti, gręžti, sukti. Buvo stengiamasi pažadinti gamtos gyvastį: papurtyti sodo obelis, kad pabustų iš žiemos miego ir būtų didesnis derlius, pabelsti į apsnigtus avilius, kad bitės daugiau medaus prineštų. Sausio 25 dieną taip pat reikėjo pasižiūrėti, ar dar liko pusė pašaro gyvuliams, ar užteks rugių žiemai iki vasaros.

Buities, verslų ir amatų skyriaus vyresnioji muziejininkė Inga Levickaitė-Vaškevičienė ‏‏‎