Kiekviena senoji baltiška šventė, keičiantis žmonių religiniams įsitikinimams, įgijo krikščioniškąjį atitikmenį. Grabnyčios (vasario 2 d.) – ne išimtis. Krikščioniškoje tradicijoje ši šventė oficialiai vadinama Kristaus paaukojimo diena. Lietuvos kaime šventė buvo praminta „Grabnyčiomis“, nes bažnyčioje tądien šventinamos graudulinės žvakės.

Grabnyčių žvakės deginamos ypatingais atvejais: prie mirštančiojo, per šermenis ir mirties metinių sukaktį. Buvo tikima, kad grabnyčių žvakės galinčios išvaikyti blogas dvasias, pašalinti ligas, apsaugoti pasėlius nuo krušų, pagerinti derlių. Jas degindavo užėjus audrai ar griaudžiant perkūnui, kad apsaugotų namus nuo žaibo. Per Grabnyčias šventintą žvakę dzūkai degdavo ir nerimui užplūdus, blogai nuojautai atslinkus, baimei kylant ir kitais panašiais atvejais.

Be to, graudulines žvakes dėdavo į statomo namo pamatus, laikydavo tvartuose ir kituose trobesiuose. Bitininkai gabalėlį graudulinės žvakės dėdavo į naują avilį kaip apsaugą nuo velnio, kad šis spiečiaus nenugvelbtų. Baltu kaspinu perrištą, rūtelėmis papuoštą grabnyčių žvakę vaikai nešdavosi eidami priimti pirmosios Komunijos.

Grabnyčių dieną su šiomis žvakėmis dar būdavo ir buriama. Uždegus žvakę žiūrima, kur link krypsta jos liepsna. Jei į trobos vidų – sėkmė neaplenks, jei į durų pusę – teks išeiti iš namų. O suvalkiečiai tokia žvake viliodavo aitvarą į namus – užvoždavo degančią žvakę puodyne, ant jos numesdavo lininę skepetėlę ir laukdavo, kada aitvaras į jų namus turtus atneš.

Nuo Grabnyčių jau daugumas „skaito nedėlias lig šventam Jurgiui“ (skaičiuoja savaites, likusias iki šv. Jurgio), kuris sietas su pavasariu. Senoliai sakydavo: „Nuo Grabnyčių dieną teška, naktį braška“, „Gaidys po lašais nuo stogo jau gali atsigerti“, „Nuo Grabnyčių pavaža krypsta“, „Nuo Grabnyčių nebereik šildyt gryčių“, „Nuo Grabnyčių duona ir po rėčiu nesušąla“. Per Grabnyčias, kaip ir per kitas šventines dienas, buvo spėjamas būsimas oras:

  • jei diena saulėta, užderės geras linų, bet prastas javų derlius, pavasaris būsiąs ankstyvas, o vasara – su gausiomis perkūnijomis;
  • jei Grabnyčių vėjas takus prašlavinėja, tai gaspadoriui pavasarį kluonus iššluos (pristigs šieno);
  • jei per Grabnyčias šviečia saulė, dar reikia laukti sniego ir šalčių. Jeigu per Grabnyčias lyja, dar galima sulaukti ledo, jei kyla pūga – žiema ilgai karaliaus;
  • jei nuo stogo karo ilgi varvekliai, tąmet verčiau sėti ankstyvuosius miežius. Tik vaikams šiukštu ledokšnius daužyti, antraip linai vasarą išgulsią.

Turėkime Grabnyčių (Graudulinę) žvakę ir tikėkime jos galia, kuri apsaugos mus nuo visų negandų ir ligų.