Mes atsigavim, tegul bėdos užsigavi

Lietuvos liaudies buities muziejuje Velykų šventė organizuojama nuo 1990 metų. Tai kasmet antrąją šv. Velykų dieną vykstantis antras pagal didumą po Užgavėnių muziejaus renginys. Šiemet muziejininkai prisiminti senąsias šventės tradicijas pakvietė saulėtą balandžio 22 dieną.


Daugiau

Su Šv. Velykomis!

Su Šv. Velykomis!


Daugiau

Kviečiame į Šv. Velykų šventę Lietuvos liaudies buities muziejuje!

Balandžio 22-ąją (antrąją šv. Velykų dieną) Lietuvos liaudies buities muziejus visus kviečia į pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventę – Velykas!

Tai – pirmoji kalendorinė šventė, sugrįžusi į viešą mūsų gyvenimą kartu su atkurta Lietuvos nepriklausomybe. Antroji diena pasirinkta neatsitiktinai: tą dieną tradicija skatina keliauti bei viešėti, o štai pirmąją – skirti maldai bei šeimai.

Pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė –Šv. Velykos!


Daugiau

Apie pintinę šv. Velykų valgiams

XX a. pradžioje Šv. Velykų valgius bažnyčioje šventindavo visoje Lietuvoje, bet iki mūsų dienų šis paprotys išsilaikė tik Dzūkijoje. 1980 metais Dzūkijoje (Jakėnų kaime, Matuizų apylinkėse) įgyta XIX a. pabaigos pintinė (karbijaitė). Ją dzūkai naudodavo tik kartą metuose, per šventas Velykas. Ji buvo skirta Šv. Velykų maistui į bažnyčią vežti ir niekam kitam. Pintinę laikydavo svirne ar ant namo aukšto, tik prieš Velykas atsinešdavo į pirkią.


Daugiau

Kokie seniau buvo šventų Velykų pusryčiai?

Tarpukaryje Žaslių apylinkėse šv. Velykų rytą nei važiuojantys į bažnyčią, nei pasiliekantys namuose nieko nevalgydavo. „Laukdavo šventinto“. Tėvas, grįžęs iš bažnyčios, įėjęs į gryčią sakydavo: „Garbė Jėzui Kristui“. Vaikai jam atsakydavo: „Per amžius. Amen“. Vieni kitus pasveikina su šventomis šv. Velykomis ir pasibučiuoja. Tada nusirengia ir sėdasi valgyti.


Daugiau