Interaktyvus žemėlapis
Pavasaris 3

Nauja paroda – „Kalvystė Lietuvoje: anksčiau ir dabar“

Nuo šios dienos popietės iki spalio 1 d. Lietuvos liaudies buities muziejaus parodų salėje veiks paroda „Kalvystė Lietuvoje: anksčiau ir dabar“. Ši didelė, išplėstinė ekspozicija pristato mums išskirtinius, seniausius ir vertingiausius senosios kalvystės pavyzdžius iš Žemaičių muziejaus „Alka“ rinkinių, LLBM fondų ir visą šiuolaikinės kalvystės įvairovę Lietuvoje, atstovaujamą žymiausių Lietuvos tautodailininkų sąjungos (LTS) kalvių iš visų etnografinių Lietuvos regionų. Didelė LTS kalvių dalis yra ir Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos (LTKA) nariai, turintys oficialų meno kūrėjo statusą.

plakatas kalv4

Parodos „Kalvystė Lietuvoje: anksčiau ir dabar“ plakatas. Autorė architektė Neringa Norvaišaitė. 

Parodos eksponatai apima didelę laiko atkarpą – beveik du šimtus metų iki pat 2021-ųjų. Seniausieji, žemaitiški, greičiausiai vieno Skuodo apylinkių kalvio nukalti, LLBM fondų kryžiai-saulutės, yra pažymėti 1824 ir 1829 m. datomis. Didžioji dalis abiejų muziejų kaltinių eksponatų taip pat yra datuotini XIX a. viduriu arba antra jo puse, nors be iškaltų metų tikslų datavimą nustatyti sunku. Itin fragmentiškos žinios ir apie kalvius – pvz., „Alka“ nurodo, jog muziejaus inventoriaus knygose yra užfiksuotos tik keturių kalvių pavardės. LLBM savo rinkinyje tokios informacijos neturi iš viso. „Alkos“ rinkinį sudaro išimtinai Žemaitijos regiono, pasižymėjusio didele kalvystės kūrinių gausa, kaltinių kryžių ir saulučių formų bei konstrukcijų įvairove, eksponatai. Daugiausia jų į muziejų yra patekę iš Telšių ir Plungės apylinkių. Senųjų meistrų-kalvių dirbiniai „Alkoje“ pradėti kaupti nuo pat muziejaus įkūrimo 1932 m. Išskirtiniai muziejaus „Alka“ kalvystės ekponatai, pristatomi šioje parodoje, buvo ne kartą publikuoti įvairiuose leidiniuose kaip įdomiausi senosios Žemaitijos kalvystės pavyzdžiai. Tarp tokių yra daugiausia Žemaitijai būdingos viršūnės su širdies simbolika ir Jėzaus vardo santrumpomis, kryžiai-saulutės, kurių spinduliai dabinti žvaigždutėmis, gyvačiukėmis ar tulpių motyvu bei itin įdomi kryžiaus viršūnė su vėjarodžiu, kuriame vaizduojama keistoka sparnuota mitinė būtybė  pūstu sijonėliu. Subtilaus, turtingo dekoro kaltinė viršūnė su angeliukų figūromis, stilizuotomis tulpėmis ir mėnulio pjautuvu pateko į parodos plakatą ir įvadinę, pristatančią parodą kompoziciją, kartu su puikiu šešių horizontalių kryžmų kryžiumi, simbolizuojančiu gyvybės ar pasaulio medį ir datuotinu greičiausiai XIX a. pirma puse. Kiek vėlesniam, XIX a. vid. – XX a. pr. laikotarpiui priskirtini kaltiniai kapų kryžiai, taip pat pristatomi iš Žemaičių muziejaus „Alka“ fondų.

Nuo LLBM įkūrimo 1966 m., buvo pradėtas formuoti senosios kalvystės rinkinys, kuriame nors yra įdomių ir kitų Lietuvos etnografinių regionų pavyzdžių, vis dėlto, daugiausia eksponatų jame taip pat iš Žemaitijos. Tarp įdomiausių šiam regionui atstovaujančių dirbinių, be jau minėtų datuotų kaltinių kryžių-saulučių, yra būdingos kelios širdies ir lapo formos viršūnės su Jėzaus monogramomis bei įdomi kryžiaus viršūnė su angeliuko formos vėjarodžiu, kurios kryžmą apjuosia vainikas, nusagstytas žvaigždelėmis.

Didžiausiam Lietuvos etnografiniam Aukštaitijos regionui ekspozicijoje atstovauja Rokiškio apylinkių ir Biržų krašto kalvių dirbiniai. Šiam regionui itin būdingas kryžius su gausiu stilizuotos augmenijos dekoru – tarp kryžmų išsikerojusiomis banguotomis šakelėmis, užbaigtomis tulpių-lelijų motyvu.

Kitas svarbus, nors neišvaizdus ir blogos būklės eksponatas, tačiau jis vienintelis, kurio istoriją žinome ir kuris šiuo metu yra atkurtas net keliose vietose – tai kryžius, buvęs pažymėtas 1864 m. data. Šis kryžius-saulutė puošė dviejų aukštų stogastulpį, pastatytą atminti Biržų kautynėms – didžiausiam Lietuvos sukilėlių būrių, vadovaujamų Zigmanto Sierakausko (1826–1863) ir Boleslovo Koliškos (1837–1863) susirėmimui su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais per 1863 m. sukilimą. Kautynės vyko 1863 m. gegužės 7–9 d. Biržų girios pakraštyje prie Medeikių, Gudiškio ir Šniurkiškių kaimų. Čia sužeistas Z. Sierakauskas ir B. Koliška pateko nelaisvėn ir vėliau buvo nužudyti Vilniuje, Lukiškių aikštėje.

Blogos būklės stogastulpis su viršūne išliko įamžintas 1978 m Gedimino Ilgūno ir Mečislovo Sakalausko nuotraukose, o kryžius-saulutė su 1864 m. data vėjarodyje užfiksuotas M. Sakalausko nuotraukoje, 1992 m. publikuotoje Lietuvių liaudies meno Mažosios architektūros III knygoje (il. 149). Šis kryžius-saulutė, tiesa, ne visai tiksliai, be vėjarodžio su data, 1993 m. atkurtas valstybės saugomame 1863 m. sukilimo Gudiškio mūšio vietą žyminčiame stogastulpyje, netoli kurio yra ir ten žuvusių sukilėlių kapas. Kiek anksčiau, 1990 m., šis Biržų kautynių atminimo stogastulpis su kaltine viršūne (taip pat be datos) atkurtas ir LLBM Aukštaitijos kaimo Kirdeikių sodyboje (autorius – žinomas tautodailininkas, LLBM restauravimo skyriaus darbuotojas Algirdas Vaištaras).

Žvelgdamas į paprastų kaimo kalvių nukaltas memorialinių paminklų viršūnes, negali atsistebėti šių, specialaus mokslo neragavusių, auksarankių meistrų fantazija, skoniu ir išradingumu. Kiekvienas kūrinys savitas, originalus ir išskirtinis. Tad visai nekeista, jog šiuolaikiniai kalviai, turėdami visai kitas sąlygas ir technines galimybes, kūrybingai seka neišsemiamais senosios Lietuvos  kalvystės klodais. Pasigėrėkime ir mes paprastame kaimiškos kalvės žaizdre gimusiais neįtikėtinais nėriniais ir ažūrais. O kaip tie geležies ažūrai gimė, mums padės suprasti pristatomi senieji kalvystės įrankiai iš LLBM fondų.

                                                                                                           Menotyrininkė Ina Dringelytė

Kalviai tautodailininkai parodoje „Kalvystė Lietuvoje: anksčiau ir dabar“

Tautodailininkų sąjunga, nuo XX a. šeštojo dešimtmečio tęsdama lietuvių tautodailės puoselėjimą, reikšmingą dėmesį skiria kalvystei – kaip vienam iš pagrindinių kūrybinės veiklos žanrų. Kalvystės kūrinių kolekcijos visada eksponuojamos respublikinėse, regioninėse, proginėse, autorinėse ir bendrose parodose. Stebint dešimtmečių statistiką, LTS kasmet surengia apie šimtą dvidešimt renginių. Kalvystei sudaromos lygiavertės sąlygos. Technikos, technologijų pažanga praplėtė kalvių gebėjimus, pakeitė dirbtuvės įrankių arsenalą. Meistrai valdo pneumatinius kūjus, suvirinimo aparatus, tekinimo stakles, gręžimo-frezavimo stakles, giljotinas, daugelį būtinų įrankių-žnyplių, replių pasigamina patys. Civilizacijos pažanga įtakoja kūrybinių sumanymų, autorinio braižo įvairovę, atlikimo tikslumą.

Šioje parodoje pateikiama kolekcija sudaryta norint išskleisti kalvystės formų įvairovę Lietuvos etnografiniuose regionuose. Autoriai atrinkti atsižvelgiant į patyrimą ir nuopelnus. „Lietuvos kalvių kalvio“ nacionaliniais apdovanojimais įvertinti: Česlovas Pečetauskas (Mažeikiai), Virgilijus Mikuckis (Mažeikiai), Vladas Kuzinas (Vilniaus r.), Ričardas Grekavičius (Kaunas), Saulius Kronis (Panevėžys). Karštojo juodosios kalvystės formavimo pobūdį gerai iliustruoja Andriaus Liaukaus (Alytus) darbai. Tradicinės simbolikos panaudojimu, lengvo grakštaus silueto paieškomis pasižymi Rolando ir Vigintos Jakubonių (Panevėžio r.) stilistika. Lakoniška, estetizuota metalo plastika būdinga sąjungos veterano Julijaus Bukausko (Šiauliai) kūrybai. Savitu kūrybiniu braižu tradicinės kūrybos ribose žinomi „Aukso vainiko“ laureato (2015) Stanislovo Špuko (Radviliškis),  Gintaro Vaitonio (Kupiškis), Vytauto Jarecko (Biržai), Artūro Platakio (Plungė) kalvystės darbai.

                                                                                                         Jonas Rudzinskas

Lietuvos tautodailininkų sąjungos ir Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos pirmininkas

Parodos kuratorės – menotyrininkė Ina Dringelytė ir architektė Neringa Norvaišaitė.

Ypatinga padėka – muziejaus darbuotojui Jonui Kandratavičiui, be kurio pagalbos parodos eksponavimas būtų buvęs sunkiai įmanomas – dalis eksponatų svėrė 30–70 kg.

Padėka – muziejaus metalo restauratorei Audronei Gogelienei, ekspozicijai paruošusiai muziejaus senosios kalvystės eksponatus ir vyr. muziejininkui Justui Rimavičiui už parodai atrinktus senuosius kalvystės įrankius.

Už draugišką bendradarbiavimą nuoširdžiai dėkojame LTS ir LTKA pirmininkui Jonui Rudzinskui ir projektų koordinatorei Gražinai Jurgaitienei.

Už kolegiškus kontaktus esame dėkingos Žemaičių muziejaus „Alka“ vyriausiajai fondų saugotojai Teresei Žulkutei ir Etninės kultūros skyriaus vedėjai Vidai Rimkuvienei.

Paroda „Kalvystė Lietuvoje: anksčiau ir dabar“ veiks nuo gegužės 13 d. iki spalio 1 d. Lietuvos liaudies buities muziejaus parodų salėje (sutikimo vartuose).

Renginiai birželį
P
A
T
K
P
Š
S
1
2
3
4
56
7
8
9
10
11
1213
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
Smiley face

Partneriai ir rėmėjai

Malsena_logo 

 

kauno_diena

tau-lt

 

LRT_logo12aidaikitasp4mazas2017
Rumsiskiu_baldai_permatomas fonasLietuve.lt logotipas internetui

 

 


biodinamikos logo

husqvarna-comkaisiadorieciams-logo-tekstas 

Logotipas_Reformacijai500

Lietuvos_muziejai_logotipas_naujasLMA-logo-melynas

 

eeagrants-lttautinio kostiumo metaiLT100-tinklapiams-2
Kult_pav_skaitm_logo_lietuviskas_pakoreguotas_Ilogo_muzieju_kelias_2013_1_dlogo su seseliuETNO_logo_2013_PANTONE_2

 

Products12714-1000x1000-371510