Eksponato byla

Medinis, iš vieno gabalo skobtas apavas, vadinamas klumpėmis (klumpė,-ės f), klumpiais (klumpis, -io m), rečiau medžiokais, žąselėmis buvo paplitęs visoje Vakarinėje ir Pietvakarinėje Lietuvoje. Šis apavas jau nuo seno žinomas Vakarinėje, Vidurinėje bei Šiaurės Europoje.

Pateikėjai iš Pakruojo rajono prisiminė: „Kūčių valgiai padėti ant stalo. Per Kūčias šeima valgydavo gryčioje. Už stalo sustojam, uždegam žvakę, sukalbame „Tėve mūsų”, „Sveika Marija”, „Garbė Dievui Tėvui”. Sukalbėdavo „Amžiną atilsį” ir už tuos, kurie mirę. Persižegnojam. Ant spatkelio (1) padėta plotkelė – Dievo pyragas.

Lietuvos liaudies buities muziejus minėdamas Lietuvos kariuomenės dieną, sveikina visus buvusius, esamus ir būsimus savo gimtojo krašto gynėjus ir sergėtojus – Lietuvos karius. Ta proga muziejaus darbuotojai nori pasidalinti viena iš daugelio fonduose saugomų nuotraukų, kuri atspindi tarpukario Lietuvos tarnybą to meto kariuomenėje.

Lietuvos liaudies buities muziejaus fonduose saugoma virš 200 šepečių linams šukuoti, dauguma jų – lenteliniai.

Lentelinis vienakrūmis šepetys (LBM 30648) muziejaus fondus papildė 1983 m. Šepečio pagrindas – 52 cm ilgio, 12 cm pločio lentelė. Viduryje į ją iš nugarinės pusės buvo sukalti 36 mediniai dantys. Į pagrindo galuose išgręžtas angeles įverta virvė. Ant pagrindo išbadyta šepečio pagaminimo data – 1919 m., kitoje krūmo pusėje – inicialai.

Prieš 229 metus, spalio 28 d. Žemaitijoje, Kalvių kaime (Skuodo r.), gimė mūsų tautos šviesuolis, tautinio atgimimo žadintojas, istorikas, parašęs pirmąją Lietuvos istoriją lietuvių kalba „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių", rašytojas, tautosakininkas ir kalbininkas Simonas Daukantas (1793–1864).