Eksponato byla

Muziejuje saugomą etnografinių lėlių kompoziciją „Rugiapjūtės pabaigtuvės“ apie 1990 metus sukūrė Kaune gyvenusi Jadvyga Šemetienė (g. 1923). Ji XX a. 8–9 dešimtmečiuose dirbo darbų mokytoja mokykloje. Tai buvo laikotarpis, kai, nepaisant suvaržymų, stiprėjo domėjimasis etnine kultūra, papročiais. Jie atsispindėjo ir savamokslių menininkų kūryboje, kurią buvo galima pamatyti liaudies meno parodose.

Muziejaus miestelyje, amatininko name iš Kėdainių įrengtoje batsiuvio ir pakinktininko dirbtuvėje galite pamatyti unikalų eksponatą (LBM 34303) – darbštaus ūkininko padarytą į arklį panašų stovą balnui ir kamanoms džiovinti. Jis stovėjo Buciniškės kaimo (Lazdijų r. sav.) valstiečio svirne. Stovą sudaro horizontalus pagrindas ant dviejų kojų („arklio kūnas“) ir vertikalus tašelis su skersiniu („arklio kaklas ir galva“). Pagrindas – pusiau skeltas rąstelis. Kojos – 73 cm aukščio, su pakojomis ir skersiniu.

Muziejaus Dzūkijos sektoriuje, Musteikos sodyboje, ant suolo padėtas ovalo formos medinis lauknešėlis. Jo šonai statmeni dugnui, iš šulelių. Du šuleliai šonuose ilgesni ir sudaro rankenėles. Šonai į viršų nežymiai pasiaurėję. Dangtis ovalus, su išpjovomis rankenėlėms ir pasukama sklende, sandariai uždengiantis visą viršų. Sutvirtintas mediniais lankais.

Šiuo metu (liepos 1–12 dienomis), kaip ir kiekvienais metais, Žemaitijoje vyksta didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, o liepos 2-oji Lietuvoje švenčiama kaip Švč. Mergelės Marijos, Šeimų Karalienės šventė. Apie tai pasakojama šios dienos Eksponato byloje, kurioje pristatome įdomų, vertingą ir informatyvų muziejaus eksponatą – spalvotą litografiją (LBM 52867; M 10722), sutalpinančią savyje visą šios dienos temą – didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus, Žemaičių Kalvarijos stebuklingąjį Švč. Mergelės Marijos paveikslą, garsųjį Kristaus Kančios kelią, autentišką Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimą ir Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią (nuo 1988 m. – baziliką).

Pateikėja, gimusi 1902 metais Plungės rajone, pasakojo: „Tėvai turėjo 40 ha žemės. Mama ir tėvas kilę iš bajorų. Mane ir brolį išvežė į Buriat-Mongoliją. Grįžome 1958 metais ir apsigyvenome pas seserį Beržore. Grįžus iš Sibiro, tėviškėje radome duris išlaužtas, slenkstį išpjautą, langus išimtus. Prašėme kaimynų, kad atiduotų, neatidavė.