Eksponato byla

Apsilankę Lietuvos liaudies buities muziejuje, lankytojai gali ne tik apžiūrėti čia auginamas aveles, bet ir susipažinti su vilnos apdirbimo įrankiais bei įranga. Patys seniausi – rankiniai karštuvai. Tai dvi lentelės, į kurias prikalta daugybė vinučių. XIX a. pabaigoje Lietuvoje prie vandens jėgainių atsirado karšyklų, kur vilnų karšimo mašinas suko vandens jėga.

1977 m. muziejus įgijo biliardo stalą, 16 kamuolių ir tris lazdas. Visa tai priklausė Marijonai Morkūnaitei (1906–1964), kuri tarpukaryje Kėdainiuose, Radvilų gatvėje turėjo biliardinę.

Muziejaus miestelio tarpukario valstybinės degtinės parduotuvės ekspozicijoje eksponuojami unikalūs eksponatai – XIX a. pab. – XX a. pr. (iki 1915 m.) Žiežmariuose veikusio Habdanko vyno rūsio baldai. Tai 2 prekystaliai, lentynos buteliams laikyti, kasa ir tinklas prekystaliams atitverti.

Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelyje, gyvenamajame prekybiniame name iš Kauno įrengtoje siuvyklos ekspozicijoje eksponuojama dalis daiktų, priklausiusių garsiam Rumšiškių miestelio siuvėjui Jonui Klimui. Juos padovanojo buvusi ilgametė muziejaus darbuotoja Stasė Klimaitė-Lekavičienė. Tai pats didžiausias siuvėjo amatą atspindintis rinkinys muziejuje. J. Klimas gimė 1912 m. Rumšiškių valsčiaus Užtakų kaime.

Nors šiais laikais batsiuvystė sparčiai nyksta, dar tarpukario Lietuvoje tai buvo antras pagal populiarumą amatas po siuvėjo. Norėdami įsigyti naujus ar pataisyti senus batus, žmonės kreipdavosi pas arčiausiai gyvenantį batsiuvį.