Eksponato byla

Sakoma, kai tik pasaulyje gimsta žmogus, tuojau Verpėja danguje pradeda verpti jo gyvenimo siūlą, kuris baigiasi žvaigžde. Kai lemtis nusprendžia, jog turi baigtis žmogaus gyvenimo dienos, siūlas nutrūksta, žvaigždė užgęsta ir žmogus miršta.

Gyvenamasis-prekybinis urmininko namas iš Kėdainių statytas XIX a. pab.–XX a. pradžioje. Namas, statytas trimis etapais, priklausė pirkliui urmininkui, prekiavusiam linais. Namo svirne įrengta svorio ir saiko matų ekspozicija.

Muziejuje Pravienos upėlės pašlaitėje rasite neįprastą, nei vienam etnografiniam regionui nepritinkantį statinį: pūpso iškilęs toks žemės kauburėlis, samanomis, kur ne kur žemuogėmis ir žole apaugęs. Į Vakarus atgręžtos paprastos lentų durelės, į Pietus ir Šiaurę – du maži langeliai, kuriuos užpildydavo ledo gabalais.

Šv. Jurgis – legendinis krikščionių karžygys, daugelio šalių ir miestų globėjas. Jis yra ir antrasis (po šv. Kazimiero) Lietuvos globėjas. Jurginės – šventė, kurią švęsime už dviejų dienų, liaudyje visada buvo siejama su pavasariu ir gamtos atbudimu. Muziejaus miestelio bažnyčioje turime savą, visus mus globojantį „Šv. Jurgį“. Ar žinote jo istoriją ir kad sunegalavęs jis buvo „pagydytas“ įgudusių restauratoriaus rankų? Ir kad turėjo „giminaitį“ – Balbieriškio bažnyčios gaisre 2013 m. pražuvusį, to paties autoriaus Kazimiero Gurnickio nutapytą, panašų į jį „Šv. Jurgį“?

Mentùris – įrankis, padarytas iš jaunos eglaitės kamieno. Prie storesniojo eglaitės galo buvo paliktos keturios ar penkios vienodo ilgio ir viename aukštyje išsidėsčiusios šakelės. Aleksandras Pakalniškis knygoje Žemaičiai rašė: Menturis buvo vienas iš būtiniausių virtuvės įrankių.