Eksponato byla

Lietuvos liaudies buities muziejus minėdamas Lietuvos kariuomenės dieną, sveikina visus buvusius, esamus ir būsimus savo gimtojo krašto gynėjus ir sergėtojus – Lietuvos karius. Ta proga muziejaus darbuotojai nori pasidalinti viena iš daugelio fonduose saugomų nuotraukų, kuri atspindi tarpukario Lietuvos tarnybą to meto kariuomenėje.

Lietuvos liaudies buities muziejaus fonduose saugoma virš 200 šepečių linams šukuoti, dauguma jų – lenteliniai.

Lentelinis vienakrūmis šepetys (LBM 30648) muziejaus fondus papildė 1983 m. Šepečio pagrindas – 52 cm ilgio, 12 cm pločio lentelė. Viduryje į ją iš nugarinės pusės buvo sukalti 36 mediniai dantys. Į pagrindo galuose išgręžtas angeles įverta virvė. Ant pagrindo išbadyta šepečio pagaminimo data – 1919 m., kitoje krūmo pusėje – inicialai.

Prieš 229 metus, spalio 28 d. Žemaitijoje, Kalvių kaime (Skuodo r.), gimė mūsų tautos šviesuolis, tautinio atgimimo žadintojas, istorikas, parašęs pirmąją Lietuvos istoriją lietuvių kalba „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių", rašytojas, tautosakininkas ir kalbininkas Simonas Daukantas (1793–1864).

Šie metai nedžiugina gausiu obuolių derliumi, tad sodininkai skuba nuskinti jau prinokusius. Naudoja šiuolaikinius skintuvus: plastikinius ar pagamintus iš metalinių strypelių, su tinkliniais ar medžiaginiais maišeliais, be koto ar su teleskopiniu kotu. Puiki proga priminti, kad ir patys galite pasigaminti obuolių skintuvą. O gal raškytùvą, raškýtuvą, raškes, čeplį, skintuką, skytuvą?

Spąstai – įtaisas graužikams, paukščiams ir žvėrims gaudyti. Kokia daugybė žodžių šiam paprastam prietaisui pavadinti – gaudỹklė, klẽpčiai, lamatai̇̃, lãmatos, pelė́gaudas, pelė́gaudai, pelė́gautai, pelė́kaltai, pelė́kautai, pelė́klautai, pelė́krautai, pelė́krutai, pelė́krūtai, piñklės, slãsnos, slą́sta, slástai̇̃, slą́stai̇, slãstas, slą́stos, spą́sčiai, spą́slai, spą́slas, spą́snos, spáustai, žabánga, žabángai, žabángas, žabángos.