Lietuvos liaudies buities muziejus – tai vienas didžiausių (195 ha) ir daugiausiai eksponatų (93 787) turintis etnografijos muziejus Europoje po atviru dangumi. Muziejus atspindi XVIII a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės visų Lietuvos regionų: Dzūkijos, Aukštaitijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos valstiečių bei miestelėnų buitį, darbus, tradicijas.

Muziejus įkurtas 1966 metais Rumšiškėse, vaizdingoje Kauno marių pakrantėje. Prie kelio (7 km žiedinis maršrutas), vingiuojančio tarp miškų, pievų, kalnelių – kaimų fragmentai, jaukios sodybos, šimtamečiai pastatai su gėlių darželiais, sodais ir daržais, su koplytėlėmis ir kryžiais, technikos objektai – malūnai, kalvės, milo vėlykla, aliejinė.

Muziejaus centre – miestelis su Švč. M. Marijos Gimimo bažnyčia ir kitais jam būdingais pastatais. Čia galite pažiūrėti 360 laipsnių video (pasukite su pele)

Tolėliau nuo etnografinių sodybų, muziejaus teritorijos šiaurės vakariniame pakraštyje, stovi Aristavėlės dvaro rūmai.

Skaudžius Lietuvai momentus atspindi Tremties ir pasipriešinimo sektorius.

Lietuvos liaudies buities muziejaus padaliniai – Salų etnoarchitektūrinis kaimas (Ignalinos r.) ir etnografinė sodyba Šuminų kaime (Utenos r.).