Gavęs Lietuvos kultūros tarybos finansavimą, Lietuvos liaudies buities muziejus ką tik įsigijo septynis kataloginius, kolekcinius tapytojos Elenos Kniūkštaitės darbus iš kaunietės galerininkės Eglės Mickutės rinkinio – tikrą menininkės kūrybos aukso fondą:
- „Pavėsinė“. 1987 m.; drobė, aliejus; 120×130
Darbas publikuotas 1989 m. E. Kniūkštaitės tapybos parodos kataloge, 2008 m. leidinyje „Elena Kniūkštaitė“ ir 2010 m. albume „Elena Kniūkštaitė“.
- „Meškeriotoja po tiltu“. 1988 m.; kartonas, aliejus; 100×93
Darbas publikuotas 2010 m. albume „Elena Kniūkštaitė“.
- „Du kumeliukai“. 1988 m.; drobė, aliejus; 99×105
Darbas publikuotas 2008 m. leidinyje „Elena Kniūkštaitė“ ir 2010 m. albume „Elena Kniūkštaitė“.
- „Vienišius“. 1993 m.; drobė, aliejus; 74×89
Darbas publikuotas 2008 m. leidinyje „Elena Kniūkštaitė“ ir 2010 m. albume „Elena Kniūkštaitė“.
- „Peizažas su malūnėliu ir ožkyte“. 2006 m.; drobė, aliejus; 46×100
Darbas įtrauktas į svarbesnių darbų sąrašą 2008 m. leidinyje „Elena Kniūkštaitė“ ir publikuotas 2010 m. albume „Elena Kniūkštaitė“.
- „Žąsioganė. Muziejaus sodyba“. 2007 m.; drobė, aliejus; 75×100
Darbas publikuotas 2008 m. leidinyje „Elena Kniūkštaitė“ ir 2010 m. albume „Elena Kniūkštaitė“.
- „Paklydusi avelė“. 2007 m.; drobė, aliejus; 77×92
Darbas publikuotas 2008 m. leidinyje „Elena Kniūkštaitė“ ir 2010 m. albume „Elena Kniūkštaitė“.
Teikdamas LKT projektą Paveikslų rinkinio „Kataloginiai, kolekciniai Elenos Kniūkštaitės tapybos darbai“ tęstinis įsigijimas, LLBM tęsė su muziejumi itin artimai susijusių kultūros vertybių – kolekcinių E. Kniūkštaitės, savitos ir ryškios Lietuvos tapytojos, ilgametės muziejaus darbuotojos, tapybos darbų įsigijimą.
Primename, jog E. Kniūkštaitės kūryba priskiriama Lietuvos tautodailės aukso fondui ir pristatoma Pasaulinėje naiviojo meno enciklopedijoje, menininkė yra Lietuvos kultūros ministerijos premijos už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą laureatė (2020 m.). Nuo 1976 m. šios kūrėjos gyvenimas, darbas ir kūryba yra neatsiejami nuo LLBM, kuomet menininkė atvyko gyventi ir dirbti į Rumšiškes. Polichromijos restauratore LLBM E. Kniūkštaitė išdirbo daugiau kaip tris dešimtmečius, o muziejaus teritorijoje įrengtoje dirbtuvėje buvo sukurti žinomiausi jos kūriniai.
Muziejus, kuriame E. Kniūkštaitė tiek metų dirbo, kūrė ir kurio aplinka atsispindi beveik kiekviename Elenos darbe, iki 2020 m. teturėjo du menininkės darbus, iš kurių vienas, „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“, 2011 m. buvo specialiai nutapytas muziejaus miestelio bažnyčios didžiajam altoriui.
Dailininkė niekada nebuvo produktyvi, didžioji dalis jos darbų, ypač nutapytų tarp 1990–2010 m. – įdomiausiu kūrybiniu laikotarpiu, yra seniai atsidūrę privačiose kolekcijose Lietuvoje ar išvežti į užsienį. Didžiausias ir reikšmingiausias E. Kniūkštaitės darbų rinkinys iki šiol priklausė kaunietei menotyrininkei, kolekcininkei E. Mickutei, 2010 m. išleidusiai albumą „Elena Kniūkštaitė“ ir 2020 m. jubiliejinei tapytojos parodai muziejuje paskolinusiai rinktinius, su muziejumi susijusius, jos kūrinius.
2020 m., LKT dalinai finansavus LLBM teiktą projektą, padėtis kiek pagerėjo – muziejus įsigijo atrinktus septynis E. Kniūkštaitės darbus (du iš pačios autorės, penkis – iš E. Mickutės rinkinio), kurie tapo būsimos nuolatinės E. Kniūkštaitės tapybos darbų ekspozicijos muziejuje pradžia ir pagrindu.
2022 m., E. Mickutei dėl įvairių priežaščių sustabdžius savo kolekcijos vertingiausių E. Kniūkštaitės darbų pardavimą, pats muziejus kryptingai tęsė E. Kniūkštaitės darbų nuolatinės ekspozicijos formavimą ir 2022 m. iš pačios autorės įsigijo vienuolika darbų. Buvo nupirkti autorei priklausę kūriniai, susiję su muziejumi, sukurti tarp 1980–2020 m., dalis kurių jau nuo 2020 m. muziejaus buvo naudojami ypač sėkmingos E. Kniūkštaitės suvenyrų linijos, pristatančios tiek autorės kūrybą, tiek muziejų ir apskritai lietuviškąją kultūrą, gamybai. Naujai įgyti darbai ženkliai papildė nuolatinę E. Kniūkštaitės kūrinių ekspoziciją, pristatomą Aristavėlės dvare.
2023 m. pradžioje muziejus sulaukė E. Mickutės žinios, jog ji vis dėlto sutinka parduoti dalį jai priklausančių E. Kniūkštaitės darbų, tarp kurių buvo jau seniai muziejaus norimi įsigyti darbai: „Pavėsinė“ 1987 m., „Meškeriotoja po tiltu“ 1988 m., „Du kumeliukai“ 1988 m., Vienišius“ 1993 m., „Peizažas su malūnėliu ir ožkyte“ 2006 m., o ypač „Žąsioganė. Muziejaus sodyba“ ir „Paklydusi avelė“, abu 2007 m. Visi šie darbai ryškiai atspindi skirtingus E. Kniūkštaitės kūrybos laikotarpius ir yra tarsi muziejaus istorijos metraštis, nes daug muziejaus vietų, tapytojos užfiksuotų XX a. 9–10 deš., šiuo metu yra gerokai pasikeitę.
Šių septynių tapybos darbų įsigijimas yra itin vertingas muziejinės E. Kniūkštaitės darbų kolekcijos papildymas, 2023 m. pabaigoje Aristavėlės dvare leisiantis užbaigti formuoti nuolatinę ekspoziciją, įdomiai ir įvairiapusiškai pristatančią menininkę ir jos kūrybą. Ši ekspozicija 2024 m. bus „įveiklinta“ – praturtinta atnaujintais ir naujais edukaciniais užsiėmimais ir žaidimais (2020 m., vykstant jubiliejinei tapytojos parodai, lankytojų tarpe buvo populiarus žaidimas „Elenutės paveiksle“, kuomet muziejuje reikia surasti ir atpažinti vietas, pavaizduotas E. Kniūkštaitės tapybos darbuose). Taip pat bus vis plečiama originalių suvenyrų linija, kurioje bus panaudoti naujai įgyti E. Kniūkštaitės kūriniai, Lietuvos ir užsienio lankytojams patraukliai pristatantys E. Kniūkštaitę kaip muziejaus veidą, kaip savitą, ryškią ir su LLBM neatsiejamais ryšiais susijusią menininkę, o jos kūrybą – kaip muziejaus vizitinę kortelę.
Visi darbai yra labai geros būklės ir puikiai įrėminti.
Projekto vadovė, menotyrininkė Ina Dringelytė
Rimgaudo Žaltausko nuotraukos
