Lietuvos liaudies buities muziejuje rugpjūčio 14–27 dienomis intensyviai darbavosi tarptautinio projekto „European Heritage Volunteers” (Europos paveldo išsaugojimo savanorių projektas), savanoriai iš 11-os skirtingų šalių (Kanados, JAV, Suomijos, Kroatijos, Čilės, Prancūzijos, Serbijos, Egipto, Italijos, PAR, Lietuvos, Baltarusijos). Pasidalinę į dvi komandas muziejuje vykdė dvi skirtingas veiklas: muziejaus Miestelyje atstatinėjo kalvę ir Žemaitijos sektoriuje tradicinės technikos būdu tvėrė pusgulstinę tvorą.
Organizacija „European Heritage Volunteers” su paveldu susijusioje savanoriškoje veikloje dalyvauja jau daugiau nei dvidešimt metų. Jos tikslas – sukurti ryšius tarp paveldo ir savanorystės ir susieti šias dvi sritis per praktinius projektus ir edukacinę veiklą. Praktinis darbas ir fizinis įsitraukimas tai puiki galimybė išsaugoti paveldo objektus ateities kartoms.
Savanoriai mokomi išsaugojimo ir restauravimo praktikos ir metodų, taip pat organizuojamos edukacijos, stovyklos ir kita veikla, kuria siekiama šviesti dalyvius ir gilinti žinias kultūros ir gamtos paveldo srityje. Nors Europos paveldo savanorių vykdomų projektų temos ir užduotys yra labai įvairios, bet visi jie turi bendrą tikslą – derinti paveldo išsaugojimą su savanoriška veikla.
Muziejaus Kalvės tvarkybos darbai
Muziejaus miestelyje esanti kalvė yra karkasinė, išpinta vytelėmis, apdrėbta moliu, dengta lentomis. Statyta pagal Mikniūnų kaime (Pakruojo r.) esančią kalvę. Jos tvarkybą savanoriai pradėjo nuo sienų vytelių likučių nuardymo. Toliau sekė dviejų apatinių vainikinių rąstų keitimas ir kampinio statramsčio apatinės dalies keitimas. Visas statinys buvo pakeltas domkratais ir po apatiniu rąstų vainiku padėti akmenys. Pakeistos sunykusios užpildo vertikalios kartys. Sutvarkius konstrukciją, sienos išpintos karklų vytelėmis. Miškotvarkos skyriaus darbuotojai pasirūpino, kad jų netruktų visam kalvės karkaso išpynimui ir pusgulstinės tvoros tvėrimui. Vytelių galai ties langų ir durų angomis apkalti lentelėmis.
Smagiausia veikla buvo molio paruošimas. Keramikė Dormantė Penkinski, kuri iš molio yra sulipdžiusi namą, mielai sutiko pasidalinti žiniomis, kaip teisingai paruošti molį. Nemažai jėgų prireikė senovinės akselinės mašinos sukimui, kad susmulkintų šiaudus kurie buvo maišomi su žvyru ir moliu. Visa masė buvo minkoma basomis kojomis, pasitelkiant ir lietuvių liaudies šokius. Paruošta molio masė krečiama eilėmis nuo apačios į viršų ant vytelėmis išpintos sienos. Baigus krėsti sienas, išorinė statinio pusė bus tinkuojama molio tinku.
Statinio tvarkybos darbų nuotraukos:
Pusgulstinės tvoros tvėrimas
Žemaitijos sektoriuje buvo atkuriama pusgulstinė tvora. Pusgulstinėje tvoroje skaldytų rąstelių kartys dedamos pusiau įžambiai, kad vienas galas įsiremtų į žemę tarp poroje įkaltų stulpelių (mietų). Po kiekvienu įžambiu rąsteliu ir virš jo surišama karklų ar eglių šakomis (vytimis).
Darbai prasidėjo nuo senosios tvoros likučių nuardymo. Toliau savanoriai turėjo pasiruošti rąstelių kartis, t.y. apvalų rąstą ąžuolinių pleištų ir kūjų pagalba suskaldyti į 4 – 6 dalis. Nužievinti stulpelius (mietus). Atsirinkti tinkamo storio karklų vyteles. Kad vytelės būtų lanksčios ir nelūžinėtų, buvo šutinamos specialiai šutinimui pagamintame įrenginyje. Dar karštos susukamos ir vyniojamos ant įkaltų stulpelių, kad laikytų rąstelių kartis. Tveriamos tvoros eigą galima matyti nuotraukose:
Teksto autorė Dalia Šiškauskienė
Nuotraukos Dalios Šiškauskienės