Saulėtą birželio 24 dieną liaudies buities muziejus pakvietė švęsti Jonines. Joninės – Šv. Jono Krikštytojo gimimo diena, sutampanti su vasaros saulėgrįža, taip pat su pagonybės laikais švęsta Rasos švente, iš kurios perimta nemažai pagoniškų apeigų su žolynais, vandeniu, ugnimi. Jei Kalėdų, o ypač Kūčių, papročiai gana uždari, nes tai – šeimos šventės, Joninių – priešingai, jungia visą bendruomenę nuo jauniausio iki vyriausio jos nario. Šioje šventėje persipina magija, religija, dainos, šokiai, rimtis ir energija, tikėjimas ir nepasitikėjimas žmogumi.

Muziejuje Joninių šventė vyko Dzūkijos etnografiniame sektoriuje, dzūkų kaime-bendrėje. Scenarijuje atspindėta daugelis senųjų Joninių šventimo tradicijų ir papročių. Renginyje visus linksmino, drauge dainuoti ir šokti pakvietė folkloro ansambliai „Aidija“ (vadovas Donatas Stakvilevičius), „Dainoriai“ (vadovai Asta Jurevičienė ir Paulius Kablys) ir tautiška kapelija „Sutaras“ (vadovas Antanas Fokas).

Lankytojai galėjo išbandyti savo jėgas orientaciniame žaidime „Kaip paparčio žiedą rasti?“ Laimingasis, užtikęs paslėptą laimės ir aiškiaregystės simbolį, buvo apdovanotas. Muziejininkai kvietė pažaisti ir smagius senovinius kaimo žaidimus, pasivažinėti arklių traukiamais vežimais.

Lankytojų laukė apeiginė vandens magija, kupoliavimas, vainikėlių pynimas ir jų plukdymas, ateities spėjimas iš žolynų, burtai prie kupolės medžio, laukų lankymas ir ugnies pagerbimas. Buvo galima stebėti, kaip uždegamas Joninių laužas ir stebulės – saulės simboliai.

Šventėje pasveikinti ir ąžuolo lapų vainikais papuošti į šventę atėję Jonai ir Janinos. Iki praėjusio amžiaus vidurio Jonas buvo pats populiariausias vardas Lietuvoje, o pasak etnologo Juozo Kudirkos, nuo Joninių greičiausiai stsirado ir vardadienių šventimo tradicija. Po sveikinimų visų šventės dalyvių laukė gardžios vaišės: pyragas, duona, medus, sūris, gira.

Šventės pabaigoje pilnutėliame muziejaus Klojimo teatre vyko spektaklis „Apie vėles, žemėje klajojančias“, ypatingai tinkantis šiai erdvei bei pačiai Joninių šventei. Puikios aktorės Vitalija Mockevičiūtė ir Neringa Varnelytė jau antrus metus dalyvavo muziejaus Joninių renginyje. Dzūkų tarme suvadintame spektaklyje per humoro prizmę persipynė Jono Basanavičiaus ir Norberto Vėliaus užrašytos lietuviškos sakmės, siaubo pasakos bei lietuvių liaudies romansai.

O lankytojų laukia dar vienas įdomus renginys. Birželio 28 dieną, penktadienį vyks Lietuvos liaudies buities muziejaus, Rumšiškių kultūros centro, Kauno marių regioninio parko direkcijos ir Kaišiadorių muziejaus bendras renginys „Nemuno virsmas mariomis“ (Kauno marioms – 60 metų). Tai pirmas „Lietuvos muziejų kelio“ tema – „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“ renginys iš ciklo „Laikinoj atminty…“, dalinai finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Buities, verslų ir amatų skyriaus vyresnioji muziejininkė Inga Levickaitė-Vaškevičienė‏‎