Lietuvos liaudies buities muziejus pristato Kauno IX forto muziejaus parodas: „(Ne)užpildyta tuštuma“, kurios fotografijose perteikiama po 1941 m. birželio mėnesį vykusių represijų šeimų patirta atskyrimo drama. Parodos nuotraukose iš tremties, kuriose užfiksuotos socialiai pažeidžiamiausios visuomenės grupės nariai (moterys, vaikai, seneliai) metaforiškai ryšį su šeimos maitintoju – vyru, tėvu, sūnumi – atranda kasdieniame gyvenime greta lydinčiuose atminties siluetuose. Kaip grįžtamojo emocinio atsako išraiška, simboliškai pateikiamos jauno vyro siluete patalpintos eilės, kurios buvo parašytos 1941 m.  birželio 14 d. suimto ir atskirto nuo žmonos, dviejų dukterų ir motinos Lietuvos karininko Alfonso Kazlausko (1904–1984 m.). Norilsko lageryje rašytose eilėse stipriai juntami tvirto dvasia žmogaus jautriausi išgyvenimai vienatvėje: šeimos ir meilės ilgesys, vilties ir ryžto išsaugojimas, būties prasmės atradimai artimų žmonių palaikyme, gamtos grožio pajautimas ir jam naujų prasmių suteikimas.

Ir antroji paroda:  „Lietuvos laisvės ženklai prie Laptevų jūros 1989 m.”, kurios fotografijos pasakoja istoriją apie vieną Lietuvos jaunimo grupę, kuri pasiryžo pastatyti keturis paminklus sovietinio genocido aukoms atšiauriausioje tremties vietoje – Lenos upės deltos salose. Pasiruošimas paminklų statybai truko 20 savaičių. Tik spėję sugrįžti, ekspedicijos dalyviai susikabino rankomis Baltijos kelyje. Tada nepalyginamai labiau už paminklų statymą rūpėjo Lietuvos nepriklausomybė. Todėl publikacijos ir kita aktuali informacija apie šią ekspediciją ilgą laiką nebuvo afišuojama. Tik dabar, praėjus trisdešimčiai metų, ši tema tampa ypač svarbia tiems, kurie domisi tragiška tautos istorija ir nori suvokti masinių Lietuvos gyventojų tremčių reikšmę.

Parodas galite aplankyti mūsų muziejuje esančiame Tremties ir pasipriešinimo sektoriuje, tremties vagone ir prie jurtos esančiame miškelyje.

 

Parodos rengėjas: Kauno IX forto muziejus

Parodoje panaudota medžiaga iš Kauno IX forto muziejaus rinkinių

Parodos akimirkas įamžino: R. Pranskevičiūtė, R. Adomavičienė