Mažoji Lietuva arba Klaipėdos kraštas, Prūsų Lietuva – etnografinė Lietuvos sritis, esanti Vakarų Lietuvoje, Nemuno žemupyje ir apimanti Kuršių Neriją, Šilutės ir Klaipėdos rajonus, pietinę Tauragės apskrities dalį. Mažosios Lietuvos gyventojai – lietuvininkai, kalbantys klaipėdiškių, šišioniškių tarme. Regionui būdingi vienkiemiai ir didelės sodybos su savita architektūra. Geografinė padėtis lėmė skirtingus verslus – šiame regione galima rasti pelkininko, laukininko, kopininko ir žvejo sodybas. Baldai puošti raižiniais, spalvotais tapytais ornamentais. Ant kapų statyti originalūs mediniai paminklai iš profiliuotos lentos – krikštai. Puošniausi interjero audiniai – rankšluosčiai, spalvingos staltiesės. Moterų aprangoje išsiskyrė dailūs delmonai – prisijuosiamos kišenės, taip pat raštuotos pirštinės, kojinės.
Muziejuje Mažosios Lietuvos sektorius – tai viena nebaigta formuoti pelkininko sodyba, atkelta iš Vabalų kaimo. Pagrindinis verslas – pelkingoje dirvoje auginti bulves. Šeimininkas kiekvienam gimusiam kūdikiui sodindavo po ąžuoliuką (iš viso dešimt), todėl ir muziejaus sodyba apsupta senų ąžuolų.
