Mažoji Lietuva, išsiskirianti gamtine aplinka, unikalia etnografine praeitimi, savitu gyvenimo būdu yra nuėjusi sudėtingą istorinį kelią, kurio parodymui Lietuvos liaudies buities muziejus skirs išskirtinį dėmesį, sukurdamas Mažosios Lietuvos sektorių su maždaug dvidešimčia pastatų ir juose esančiomis ekspozicijomis. Dalį iš jų panaudosime edukacinėje veikloje.


Muziejaus planuose – Kauno marių prieigų panaudojimas. Pakrantėje bus kuriamas žvejų kaimelio fragmentas iš trijų sodybų: žvejo, žvejo – daržininko ir žvejo, nuomojančio patalpas poilsiautojams. Šalia – aikštelė su džiovinamais žvejų tinklais, mariose – molas su įvairiais istoriniais laivais, kuriais, manome, noriai naudosis muziejaus svečiai. Aikštėje netoli dabartinės garlaivių prieplaukos bus statomas valdinis namas (mokykla ar muitinė). Miško keleliu pakilus į kalną, netoli pradėtos kurti pelkininko sodybos (trys pastatai), numatyta vieta laukininko sodybai (penki – septyni pastatai). Prie pelkininko sodybos bus nedidelis plotelis tikros pelkininko žemės, kad muziejaus lankytojas savo kojomis pajustų, kaip po juo siūbuoja žemė. Kelių sankryžoje tarp minimų sodybų – nedidelės kaimo kapinaitės, kur ne tik krikštai, bet ir kiti Mažojoje Lietuvoje naudoti memorialiniai paminklai. Netoli lankytojų sutikimo zonos numatoma atkurti lietuvininkų namą (pagal išlikusius brėžinius), stovėjusį XX a. pr. muziejuje Tilžėje, Jokūbinės parke. Jame bus pateikta skansenologijos istorija Lietuvoje, o skubantiems muziejaus lankytojams, naudodami naujausias informacines technologijas, glaustai pristatysime ne tik lietuvių etnografijos įvairovę, bet ir folklorą, kalbos ypatybes.


Šio labai svarbaus sektoriaus sukūrimas pareikalaus nemažų finansinių investicijų, žinių ir gebėjimų. Todėl laukiame patarimų, eksponatų, pagalbos ir talkos.