Gegužės 18 dieną Lietuvos liaudies buities muziejus tradiciškai prisijungė prie Europos muziejų nakties akcijos renginių. Pirmą kartą šioje akcijoje dalyvauta 2006 m. Tuomet buvo galima stebėti, kaip artas ir akėtas laukas, pasėti grikiai. Šiais metais muziejus pakvietė prisiminti senuosius naktigonės papročius.
XX a. pradžioje naktigonė – tai bendras arklių ganymas naktį, kad jie priėstų, pailsėtų, nes darbymetis. Naktigonė prasidėdavo ganykloms pradžiuvus ar antroje vasaros pusėje, kada paaugdavo kumeliukai, ir baigdavosi rudenį. Naktigoniai buvo bernai, pusberniai, piemenys, rečiau pats šeimininkas. Kartais į naktigonę leisdavosi ir merginos. Iki šienapjūtės ganydavo pamiškėse arčiau kaimo, sužėlus atolui – pievose. Po rugiapjūtės, kai nebebūdavo skubių kasdieninių darbų, į tolimesnes pamiškių ganyklas išjodavo kelioms savaitėms. Iki saulei patekant ganydavo pasikeisdami: vieni ilsėdavosi, kiti budėdavo.
Kad turėtų kur pasislėpti nuo lietaus, pailsėti, naktigoniai pasistatydavo palapines ar pašiūres. Kai kada atsivesdavo šunis, kurdavo laužus. Gyvulius supančiodavo, po kaklu kabindavo barškalus, kad girdėtų, kur arkliai yra. Iš pasikeitusio skambėjimo suprasdavo, kad juos pabaidė svetimas žmogus, greičiausiai arkliavagis, arba vilkas.
Ganydami dažniausiai kažką dirbdavo: pjaudavo lazdas, plėšdavo karnas, tošis, droždavo grėbliakočius, botkočius, pindavo pintines, rišdavo šluotas. Naktigoniai taip pat pasakodavo pasakas, baisius atsitikimus, minė mįsles, žaidė žaidimus. Naktigonė buvo pirmoji bendruomeninio gyvenimo mokykla, kurioje jaunuoliai pirmą kartą sužinodavo apie tai, ko namuose negirdėdavo arba ką nuo jų sąmoningai slėpdavo. Išskirsčius kaimus į vienkiemius ar panaikinus bendrą ganiavų nuosavybę, naktigonė nunyko.
Kai kurie senovinės naktigonės elementai buvo atkartoti ir renginyje. Vakarėjant ir dangų gaubiant sutemoms, prie Klojimo teatro susirinkę lankytojai galėjo apžiūrėti muziejuje auginamus „gyvuosius eksponatus“ – žemaitukų veislės arklius, sužinojo apie jų priežiūrą. Klojimo teatre vyko filmų apie muziejų seansas. Kaišiadorių kultūros centro teatras parodė Jono Andriulevičiaus režisuotą spektaklį pagal Daivos Čepauskaitės pjesę „Pupos“. Visus linksmino folkloro ansambliai „Linago“ ir „Gadula“. Vyko šokiai, rateliai, dainos aplink laužą. Lankytojai galėjo paragauti ant laužo kepamos kiaušinienės, paskanauti sūrio, išgerti gardžios žolelių arbatos, išbandyti savo jėgas dėliojant galvosūkius. Iki pat nakties šurmuliavo folklorinė diskoteka ir muziejus buvo pilnas garsų.
Vyresnioji muziejininkė Inga Levickaitė-Vaškevičienė
