Sveikiname muzikantus, instrumentų gamintojus, dainininkus ir poetus – lai Jūsų kūryba šlovina dangiškuosius globėjus ir džiugina žmones⠀
Nuotraukoje matote unikalų ansamblį „Regnum Musicale“ (lot. „Muzikos karalystė“), koncertuojantį Lietuvos liaudies buities muziejaus bažnyčioje. Šis kolektyvas yra ypatingas tuo, kad jame groja keturios seserys: Joana (arfa), Vita Marija (fleita), Elena (violončelė) ir Kotryna Ugnė (smuikas) Daunytės. Jos – šviesaus atminimo poeto ir kultūros veikėjo Vaidoto Daunio, gyvenusio ir palaidoto Rumšiškių miestelyje, dukros bei Stasio Daunio – vieno iš muziejaus kūrėjų, anūkės. Koncertas skambėjo muziejuje atkurtos Sasnavos senosios bažnyčios 200 metų sukakties iškilmių proga 2017 m. rugsėjo mėn. 7 d. ir tebeaidi iki šiol jį girdėjusiųjų širdyse.
Pasak legendų ir atvaizdų bažnytiniame mene, dviem iš šių instrumentų grojusi ir muzikantų globėja šv. Cecilija, kurią minime lapkričio 22 dieną. Tai – smuikas ir arfa. Dar šventoji vaizduojama grojanti vargonais arba lyra, pasipuošusi baltų rožių vainiku. Ji buvo laikoma ir vargonininkų, chorų bei vokalinių ansamblių, instrumentų gamintojų, dainininkų ir poetų globėja.
Šv. Cecilija gimė apie 200 m., o mirė, manoma, 230 m. lapkričio 22 d. Romoje. Tėvai ją ištekino už pagonio Valerijono, kurį ji įtikino priimti krikščionybę. Mirė nukankinta krikščionybės persekiotojų. Pasakojama, kad per savo vestuves Cecilija pati grojo vargonais ir giedojo. Vargonai tais laikais jau buvo žinomi Romoje, tačiau tai buvo didžiulė retenybė. Nors tai, kad šventoji Cecilija grojo vargonais, galima priskirti legendai, tačiau yra žinoma, kad ji tikrai grojo kitais instrumentais, pvz. Romos diduomenė mėgo groti arfa. Šv. Cecilija nuo Viduramžių laikoma muzikos globėja dėl to, kad ji girdėjo dangiškąją muziką savo širdyje.
Romoje yra šventosios Cecilijos bazilika. Pagrindiniame altoriuje galima pamatyti medžio drožinį, vaizduojantį šią šventąją. Bazilika pastatyta toje vietoje, kur stovėjo Valerijono rūmai, kuriuose po vestuvių gyveno jaunavedžiai. Šventosios Cecilijos kultas bažnyčioje visada buvo gyvas. Plačiau skaitykite čia.
Savaitgaliui, paženklintam Cecilijos – muzikantų globėjos – vardadieniu, kviečiame ne tik į užmiegančios ir aprimstančios gamtos koncertą. Prisiminkime dar vieną šventosios vaizdavimo detalę – vainiką. Legendos byloja, kad angelas atnešęs net du vainikus nuo Dievo – iš rožių ir lelijų, kuriuos uždėjęs ant Cecilijos ir jos mylimojo Valerijono galvų. Mes – ne šventieji, bet vainikais puošiamės įvairiai ir įvairiausiomis progomis. Po savaitės, lapkričio 29 dieną, prasidės Adventas. Tradicija pinti vainiką per Adventą nėra buvusi visuotinė Lietuvoje, daugiau būdinga vakarinei jos daliai. Visgi kūrybiškas medžiagų ieškojimas gamtoje ir jų komponavimas namuose – ir dabar gali būti puikus bei sveikatinantis užsiėmimas! Tad kviečiame į kūrybines paieškas, žinoma, saikingai pasidalinant gėrybėmis su gamta! O ko tik ji mums visiems nepriruošė! Šakelių – pušies, eglės, sedulų, žilvičių, kankorėžių – eglių, pušų, juodalksnių, vėlyvų žiedų – bitkrėslės ir kraujažolės, taip pat gilių, kaštonų, samanėlių ar tošies ritinėlių ir, kas žino, ką dar Jūsų kūrybinga akis pastebės… Skaidresnių dienų ir jaukesnių laukimo vakarų su atviru muziejumi!
⠀Vyresnioji muziejininkė Vida Olechnovičienė