Ožio vedimas aplink medį – žiemos šauktuvės
Lietuvos kaime piemenys gyvulių bandą paprastai ganydavo iki vėlyvo rudens, iki pirmojo sniego. Jei šaltas ruduo užsitęsdavo, bet vis dar nesnigdavo, o piemenėliams atsibosdavo ganyti, jie patys imdavosi veiksmų, kuriais tikėjosi paskubinti baltos žiemos atėjimą. Tikėdami, kad toks tokį prišaukia – kas vadinama similine arba panašumo magija – jie baltą ožį (arba ožką) vedė aplink baltą medį – beržą. Tris kartus pasauliui̇̃ apvedę, tikėjosi, kad po trijų dienų užsnigs.
Pirmą kartą pasnigus sakoma: „Piemenys baltų ožkų apvedė aplink medį“.
Kartais tik iš vedamo aplink medį gyvulio elgesio spėdavo, kada ims snigti: jei vedamasis žiūri į šiaurę, subliauna, tuštinasi – reiškia, greit snigs ir ateis žiema, jei į pietus, tyli arba šlapinasi – ir jos, ir sniego dar teks palaukti. Šlapinimasis prognozavo dar vieną blogybę – lietaus tikrai neišvengsi.
Prieš vedant ožys būdavo išgiriamas ir savaip papuošiamas: kartais šiaudine karūna karūnuojamas, o kartais ant ragų užvyniodavo beržo tošį ir net ją uždegdavo. Vienas piemuo, įlipęs į beržą, sakydavo iškilmingą kalbą – oraciją, kitas vesdavo, dar kiti rykštelėmis pavarydavo. Sunkiausia dalia tekdavo tam, kuris per Sekmines pramigo – jam tekdavo raguotojo uodegą įsikąsti. Tikėtasi, kad gyvulio muštravimas paskatins jį ne tik eiti, bet ir užbliauti. Daugelyje piemenų oracijų minima juoda karvė ir baltas pienas. Greičiausiai jie turėjo maginę prasmę prišaukti juodą debesį, iš kurio kaip pieno čiurkšlė pabirtų baltas sniegas. Piemenėliai, tarsi pasiteisindami, kodėl nori to sniego ir kamuoja ožį, išvardindavo savo vargus. Imituodamas snigimą, įlipusysis į medį purtydavo jo lapus arba iš viršaus žemyn mesdavo piemens maišą – baltą terbą. Medžio viršūnėje likusių lapų kiekis pranašavo būsimos žiemos rūstumą.
Šeimininkė, išvaduodama gyvulį, jį kamuojantiems įduodavo sūrį. Žinoma, jis – taip pat baltas. Tikėta – jei ganiavos pabaigtuvių proga nepavaišinsi piemenų, žiemą gyvulių pašaras bus neskalsus.
Apeigos neturėjo tikslios datos: Rytų Aukštaitijoje, Dzūkijoje jos atliekamos apie Visus Šventuosius arba maždaug savaitę po jų, Žeimelio apylinkėse ir labiau į vakarus – apie šventą Martyną, minimą lapkričio 11 dieną.
Ožys naudotas senuosiuose aukojimo dievams ritualuose rudens švenčių metu. Galima spėti, kad tarp šių ritualų ir piemenų atliekamų apeigų yra tam tikra sąsaja. Gal piemenys savo apeigoms neatsitiktinai pasirinko ožį, nes, pasak folkloro tyrinėtojų, „prisimiršus senajai prasmei, daugelis apeigų ir papročių virto paprastomis pramogomis, žaidimais“.
Pagal etnografinę literatūrą parengė Vida Olechnovičienė
Kviečiame į paskutinę tradicinio kalendoriaus rudens šventę – Balto Ožio dieną!
Nors jau ketvirtą kartą Lietuvos liaudies buities muziejuje, bet pirmą kartą Aukštaitijos užusienio kaime (Mičiūnų ir Pakapių sodybose)!
2022 m. lapkričio 13 dieną, sekmadienį, 13:00 val.
Atsisveikinkime su auksaspalviu rudeniu ir pakvieskime baltasuknią žiemą pagal senovinį piemenėlių paprotį! Šildysimės arbata, šokiu, smagiais žaidimais ir jaukia laužo ugnele. Gaminsimės ir skanausime ypatingus piemenų gardėsius. Bendrausime su muziejaus gyvūnais, tarp kurių – ne tik dienos „kaltininkai“ ožiukai, bet ir naujokė Mūzė. Ar tikrai jau esate su ja susipažinę?
Švęsti mums visiems padės net 3 Kaišiadorių r. vaikų ansamblių kolektyvai: Žiežmarių KC vaikų folkloro ansamblis ir Kaišiadorių KC vaikų ansamblis „Žilvitukai“, abiejų vadovė Laima Morkūnienė bei Rumšiškių KC vaikų folkloro ansamblis „Strazdelis“, vadovaujamas Modestos Kalinauskienės. Kolektyvai parengė bendrą žaismingą programą „Tas oželis muki tpruki“, kurioje – oželio puošimas ir vedimas aplink beržą, dainelės apie oželius, gyva armonikos muzika ir šokiai, bendri rateliai… Jei viską išvardinsime – neliks staigmenos! Neatvyksit – nepatirsit, todėl – susibėgam!
Atvykdami nepamirškime patogaus ir šilto rudens–žiemos slenksčio apavo, aprangos. Gyvūnėliai Jumis dar labiau apsidžiaugs, jei iš savo lauknešėlio jiems ištrauksite morką ar kopūsto lapelį. Svajojate apie baltą žiemą – patikrindami dabartyje similinę (panašumo) magiją, kuria protėviai tikėjo, įkomponuokite savame kostiume kuo daugiau baltos spalvos…
