Naujieji metai gruodžio 31-ąją dieną Lietuvoje pradėti švęsti neseniai – tik XIX a. Ilgą laiką Naujųjų metų pradžia laikytas pavasaris, kovo mėnuo. Pavadinimas irgi prigijo ne iš karto – kurį laiką Naujieji vadinti antrosiomis, riebiosiomis, mažosiomis Kūčiomis, Pakūčiais ir Kūčiukėmis. Tiesa, iš Kūčių vakarienės į šią šventę atkeliavo tik kūčiukai, kitas maistas buvo sotesnis, riebesnis. Tai jau – ne šeimos, o bendruomenės, ypač jaunimo šventė. Ją švenčiant įprasta vienas kitam linkėti kuo geriausia – mat tikima, kad Naujųjų metų naktį pasakyti linkėjimai turi ypatingų galių išsipildyti. Žmonės tikėjo, kad kaip sutiksi bei praleisi Naujuosius metus, tokie ir bus ateinantys metai. Svarbiausia – nesutikti Naujųjų miegant! Naujųjų metų išvakarėse, bent iki vidurnakčio, žmonės nuo seno neidavo gulti, kad sulauktų kitų metų atėjimo. Būdavo įsitikinę, kad pramiegojus tokį svarbų momentą, visus metus nesiseks – būsi apsnūdęs, tinginys. Naujųjų metų rytą taip pat seniau būdavo įprasta keltis anksti, nes priešingu atveju visus metus tave gali tinginys lankyti. Ne veltui šią dieną lydi posakis „Silvestro naktį nenor žmonės migti, geidžia padoriai Naujus metus sutikti!“⠀
Taip pat visi stengėsi būti linksmi, nerūpestingi ir geranoriški. Tikima, kad savo elgesiu tiek Naujųjų metų dieną, tiek naktį savo gyvenime daug ką gali nulemti. Todėl senoliai sakydavo:⠀
„Sutikdamas Naujuosius būk itin malonus, klausyk artimųjų – koks būsi sutikdamas Naujuosius, toks būsi per visus metus.“
„Sutikdamas Naujuosius, žiūrėk, kad nepargriūtum, nes jei taip atsitiks, ateinančiais metais būsi nelaimingas.“
„Jei prasidėjus Naujiesiems, pirma žinia gera – metai bus sėkmingi, jei bloga – bus vargo.“

Nepramiegokite vidurnakčio, skelbiančio, jog atverčiamas Naujųjų metų lapas, kuriame toliau rašysime savo dienų darbus, rūpesčius ir džiaugsmus! Linkime, kad Naujaisiais metais būtų daugiau šviesos, širdžių šilumos ir visokeriopos gausos!