Muziejaus miestelyje turime namą iš Plungės – muzikontinę – Plungės dvaro kunigaikščio Mykolo Oginskio muzikantų pastatą. Kunigaikštis šiame dvare1873 metais įkūrė orkestro mokyklą. Į ją, būdamas 14 metų, atvyko ir 1888–1893 m. gyveno bei mokėsi Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Grojo fleita orkestre ir giedojo chore. Dvare buvo du pastatai, skirti orkestro mokyklai. Pasak legendų, repeticijos, kuriose dalyvavo ir būsimasis simfoninių poemų „Miške“ ir „Jūra“ autorius, vykdavusios būtent muzikontinėje, perkeltoje į Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelį.1
Jei sakoma, kad ne šventieji puodus lipdo, tai istorija, kuria labai knieti tuoj pat pasidalinti, patvirtina, kad sniego gniūžtėmis mėtęsi ne tik eiliniai mirtingieji. Nutiko tai ne pačioje muzikontinėje, bet tikrai labai artimoje jai aplinkoje ir, kas dabar gali patvirtinti ar paneigti, jog ne Užgavėnių laikotarpiu?
O buvo taip:
Kitą kartą kunigaikštis dalyvavo sniego kovoje su orkestrantais. Oginskis skaudžiai sudavė gniūžtim Kostui į ausį, o šis paleido atgal gerai suspaustą gniūžtį į nosį. Oginskis suriko:
– Kaip drįsti mane pulti?
– Jūsų Šviesybės smūgiai ir duotas ženklas mane pulti man suteikė drąsos pulti Tamstą kaip stipriausią žaidimo priešą.
Kunigaikščio rūstybė greit atslūgusi, ir nuo to laiko pradėjęs jam reikšti išskirtinę simpatiją.2
2023-aisiais – Žirgo metais, pažymint Plungės valstybinio žemaičių veislės arklių žirgyno įsteigimo 100-mečio jubiliejų, pravartu prisiminti, kad muzikontinė stovėjusi to paties dvaro parke, kuriame Mykolas Oginskis buvo įsteigęs žirgyną ir puoselėjo žirgus, ypač žemaitukus. Plungės parke priešais Oginskio rūmus ligi šiol tebestovi neogotikinio stiliaus raudonų plytų pastatas – buvęs kunigaikščio Mykolo Oginskio žirgynas, pastatytas šiek tiek vėliau, nei įsteigta mokykla – 1879 m. Pirmojo pasaulinio karo metais kunigaikščio dvaro žirgus rekvizavo vokiečių karinė valdžia. 1922–1934 m. rūmuose įsteigta Žemės ūkio mokykla atnaujino žirgyną, čia vėl buvo auginami veisliniai žemaitukai. 1934 m. Oginskių dvare apsistojus Lietuvos kariuomenės artilerijos pulkui, ši mokykla išsikėlė į Plinkšių dvarą, o žirgynas, manoma, buvo perkeltas į Gruzdžius. Dabar buvusio žirgyno pastate įkurtas sporto kompleksas. Lietuvos liaudies buities muziejus, būdamas Žemaitukų arklių augintojų asociacijos, įkurtos 1997 m., nariu savaip tęsia M. Oginskio veiklą, siekiančią išsaugoti ir populiarinti šią arklių veislę.
Atvykit ir Jūs vasario 18 dieną: ne tik, Motulei gamtai leidus, sniego gniūžtėmis pasimėtyti, bet ir Plungės muzikontinėn užsukti. Kad ir negros joje orkestras, bus proga Oginskio ir Čiurlionio dvasios paieškoti ir su „liekoriumi“ iš tolimo krašto po ar prieš sniego „procedūras“ apie sveikatą pasirokuoti.
Parengė vyresn. muziejininkė Vida Olechnovičienė
Literatūra
1 Eligijus Juvencijus Morkūnas „Lietuvos miestelių atspindys: Muziejaus miestelis“, 2017, p.151.
2 V. Čiudovskio straipsnis apie Čiurlionį, išverstas P. Gaučio, išspausdintas „Židinyje“ (1930, Nr.1-3), publikacija knygoje: Stasys Yla. M. K. Čiurlionis. Kūrėjas ir žmogus. Vilnius, „Vyturys“, 1992, p.20. (Ten pat skaitykite ir apie tai, kaip Kostukas iš dvaro tvenkinio pasigaudė karpių – skaitinys tinkamas ir pasninko laikotarpiui.).
