Garsus Žemaitijos krašto žmogus, pranciškonų vienuolis, kunigas Jurgis Ambraziejus Pãbrėža savo mokslo veikale Taislius augyminis dar XIX a. pr. rašė, jog plunksnalapė rudbekija (Rudbeckia laciniata L.) sodiečių gėlių darželiuose retai auginama: Žemaytiusy woos kóór daaržusy giveentoju, yr Kretingos klosztoriaus łaykoma daaržy.

Plunksnalapė rudbekija. Rasos Žumbakienės nuotrauka. 

Prabėgus šimtmečiui, liaudyje bijūnėlio, jurgino, gintarų, senvyrių, ar kazokų vardu vadinta plunksnalapė rudbekija tapo dažna Lietuvos kaimo gėlių darželių gėle. Senolių išmintis sako, jog gėlių darželiuose pražydusios plunksnalapės rudbekijos rodo rudenį. Joms pražydus pradėdavę pjauti rugius. Jų žiedai auksu spindi Žolinės puokštėse. Šios aukštaūgės gėlės nors ir nebuvo laikomos labai garbingomis gėlėmis, tačiau mylėtos dėl savo puikių pilnavidurių, sodraus geltonumo žiedų. Sodybų gėlių darželiuose pražydusių rudbekijų žiedų geltonumas pastebimas iš tolo. Žmonės sakydavę, jog ir naktį jų žiedai žiba. Rumšiškių gyventojas šias gėles vadinęs žandarais, nes tamsų vakarą sugrįžtant namo, gėlių darželyje lyg žibintai švytintys jų žiedai, tarytumei parlydėdavo namo. XX a. pradžioje kaime nebuvo gėlių darželio, kuriame šios nereiklios, bet žydėjomo metu įspūdingos gėlės nebūtų augusios. Šilutės gyventoja apie plunksnalapę rudbekiją yra pasakiusi: Atibūdina protą, atibūdina tėviškę. Ir šiandien dažnam senoliui Lietuvos liaudies buities muziejaus sodybų ekspozicijose išvystos, dabar jau retai gėlių darželiuose auginamos, geltonai žydinčios geltonžiedės plunksnalapės rudbekijos paglosto širdį ar net ašarą išspaudžia, nes primena vaikystę, tėvų ar senelių namus, seniai amžinybėn išėjusius artimuosius. Nuo antros vasaros pusės iki pat spalio žydėjusių plunksnalapių rudbekijų žiedus jau pakando rudeninės šalnos.

Šiandien spindinčiu geltonumu mūsų muziejuje dar džiugina klevai, beržai ir kiti lapuočiai medžiai. Skubėkite pasidžiaugti auksiniu rudeniu Lietuvos liaudies buities muziejuje.

Kultūrinio kraštovaizdžio skyriaus vyresnioji muziejininkė Rasa Žumbakienė