Lietuvos liaudies buities muziejuje saugomas tremtinio Pijaus Dovydaičio siuvinio iš sudurtų medžiagos gabaliukų skaitmeninis vaizdas. 1946 m. šį siuvinį, nuvykusi aplankyti vyro į Užensko lagerį, į Lietuvą parsivežė jo žmona Julija Kumetytė-Dovydaitienė.
P. Dovydaitis (1898–1983) Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Prano Dovydaičio (1886–1942) brolis, 1919 m. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Likviduojant Lietuvos kariuomenę ir prasidėjus karui, 1941 m. P. Dovydaitis buvo areštuotas ir kalintas Gorkio miesto kalėjime. Vėliau nuteistas 10-čiai metų ir pervežtas į Unžensko pataisos darbų lagerį. Po bausmės atlikimo ištremtas į Kemerovo srities Ižmorsko rajono invalidų namus. Į Lietuvą grįžo tik 1954 m.
Kairiajame siuvinio kampe išsiuvinėtos datos, kurios reiškia:
22 VI 1941 – P. Dovydaitis iš sulaikymo vietos Pabradėje pervežtas į KGB kalėjimą.
24 VI 1941 – išvežtas iš Lietuvos.
3 VII 1941 – atvežtas į Gorkio kalėjimą.
8 VII 1943 – išvežtas į Užensko lagerį.
(Raidės V. ir G. reiškia Vilnius–Gorkis)
3 XI 1944 – iš namų gautos telegramos data.
13 XII 1946 – lageryje aplankė žmona Julija.
Dešiniajame kampe išsiuvinėtas namo Kaune vaizdas ir užrašai „Zarasų 35“ (adresas) bei „23448“ (telefono numeris). Virš šio vaizdo užrašas: „Tėviškėlę brangią vis regiu sapne“.
Apatinė siuvinio dalis – išbadėjusio kalinio atsiminimai apie duonos kepimą Lietuvoje.
Išsiuvinėtos raidės „P. D.“ – Pijaus Dovydaičio inicialai.
Kairėje – duonkubilis su užmaišyta duona. Dešinėje – duonos tešla jau pakilusi.
Viršuje data: 15 VI 1943 – P. Dovydaitis atvežtas į Unžensko pataisos darbų lagerį.
6/5 – neaišku, galbūt barako numeris.
Siuvinio centre – dėžė (barako stalas), ant jos trys gabaliukai duonos ir užrašas: „Tėve mūsų / duonos mūsų / kasdieninės duok mums“.
Buities, verslų ir amatų skyriaus vedėja Janina Samulionytė, vyresnioji muziejininkė Renata Banienė, skaitmeninis vaizdas Rimgaudo Žaltausko