Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelyje, gyvenamajame prekybiniame name iš Kauno įrengtoje siuvyklos ekspozicijoje eksponuojama dalis daiktų, priklausiusių garsiam Rumšiškių miestelio siuvėjui Jonui Klimui. Juos padovanojo buvusi ilgametė muziejaus darbuotoja Stasė Klimaitė-Lekavičienė. Tai pats didžiausias siuvėjo amatą atspindintis rinkinys muziejuje.

J. Klimas gimė 1912 m. Rumšiškių valsčiaus Užtakų kaime. Vaikystėje įkandus šuniui, berniukui sutraukė koją, pradėjo šlubuoti. Iš pradžių tėvai jį leido mokytis pas žydų tautybės siuvėją. Vėliau, 1935 m., J. Klimas baigė Kaune veikusius garsaus tarpukario siuvėjo Juozo Bernoto kirpimo ir siuvimo kursus.

Pradėjęs dirbti, siuvo vyriškus drabužius: kostiumus, kelnes, švarkus, liemenes, vatines striukes, kepures. Moterims siuvo paltus. Taip pat persiūdavo ir taisydavo senus drabužius. Dirbo tik namuose, Užtakų kaime, pas užsakovus nekeliavo.

Darbui siuvėjas buvo paskyręs atskirą kambarį. Siuvo kojine siuvimo mašina „Singer“, ją 1930 m. įsigijo naują. Medžiagą kirpo didelėmis siuvėjiškomis, 10 numerio žirklėmis. Jos buvo su prekės ženklu „Solingen“, pagamintos Vokietijoje. Sukirpdamas naudodavo iš laikraščių ar vyniojamo popieriaus padarytas iškarpas.

Matuodavo centimetrine juostele. Naudojo ir paties pasidarytas popierines matavimo juosteles. Tiesias linijas brėždavo pasiėmęs didelę medinę trikampio formos liniuotę. Lenktoms linijoms brėžti turėjo iš plonos medžio plokštės pagamintą liniuotę. Ant medžiagos braižė siuvėjiškos kreidos gabaliuku. Siūdamas ant piršto užsimaudavo antpirštį kiauru galu.

Drabužius lygindavo anglimis kaitinamu ketaus lygintuvu su kaminėliu. Vėliau įsigijo elektrinį lygintuvą. Lygino ant stalo, naudojo ir lyginimo lentą. J. Klimo lyginimo lenta buvo padaryta iš dviejų, lygiagrečiai viena ant kitos sudėtų, stačiakampių, suapvalintais galais lentų, sujungtų dviem statmenomis lentelėmis, viršus aptrauktas audiniu. Jos reikėjo atvartams, atlapams, rankovėms, klostėms lyginti. Lygindamas drabužio pečius ir nugarą, J. Klimas pasiimdavo pusiau perkirstą nuobliuotą medžio kaladę.

Domėjosi mados naujovėmis, pirko madų žurnalus. Buvo geras, žinomas siuvėjas, turėjo daug užsakovų. Amatu vertėsi iki senatvės. Veltui neleido nei minutės. Kai kaimynas užsukdavo pabendrauti, jo prašydavo garsiai skaityti laikraščius, o pats siūdavo.

J. Klimas taip pat buvo garsus Rumšiškių apylinkių muzikantas. Grojo bajanu. Dalyvavo daugiau kaip 300 vestuvių. Laisvalaikiu labai mėgdavo atsisėsti kieme ant suoliuko ir groti. Mirė 1992 m.

2010 m. buvo parengta virtuali paroda, kurioje eksponuoti siuvėjo J. Klimo naudoti daiktai.

Vyresnioji muziejininkė Inga Levickaitė-Vaškevičienė