1990 metais į Lietuvos liaudies buities muziejų buvo perkelta stuba iš Vabalų kaimo, Šilutės rajono. Stuba (gyvenamasis namas) pastatytas 1904 metais, 15 ha ūkyje. Būsimai stubos ekspozicijai muziejininkai rinko ir renka eksponatus iš Mažosios Lietuvos, dabar šie eksponatai yra skaitmeninami.
„Brukštuvs“ sviestui sukti – taip sviestasukę vadina Mažojoje Lietuvoje. Sviestasukė – medinis kubiliukas su ranka sukama krumpliaratine pavara, kuri suka kubiliuko viduje esančius sparnelius. Kubiliukas padarytas iš šulelių, uždengiamas dviem dangčiais (viršutiniu ir vidiniu), su 3 metalinėmis profiliuotomis kojomis. Kubiliuko apačia – 35 cm, viršus – 32,5 cm skersmens. Šonai – 45 cm aukščio, iš devyniolikos 2 cm storio šulelių, apkaustyti 4 metaliniais lankais (2,5 ir 3,5 cm pločio). Kubiliuko apačioje įstatytas spalvoto metalo vamzdelis pasukoms išleisti. Viršutinis kubiliuko dangtis – 35 cm skersmens, medinis, dvisluoksnis, įleidžiamas, su 4 cm aukščio bumbulu. Ant viršutinio dangčio yra nusitrynęs užrašas vokiečių kalba: „MIELE“, „BUTTERMASCHINE IST DIE BESTE“ (liet. „Sviestasukė yra geriausia“). Vidinio dangčio skersmuo – 27,5 cm. Sukant rankeną, sukami 3 krumpliaračiai, kurie kubiliuko viduje suka 4 medinius sparnelius su angomis.
„Sviestas dažniausiai sukamas iš 10 litrų grietinės. Mažiausiai – iš 4 litrų“. Taip užrašė 1983 metais muziejininkas Vingaudas Baltrušaitis, įgydamas šį eksponatą (LBM 31368). „Brukštuvs“ naudotas Gilandviršių kaime, Tauragės rajone. Sviestasukė tarpukariu atkeliavo iš Vokietijos. Muziejus yra įgijęs 4 tokio tipo sviestasukes, jos buvo paplitusios Mažojoje Lietuvoje.
Vyresnioji muziejininkė Janina Samulionytė