Spąstai – įtaisas graužikams, paukščiams ir žvėrims gaudyti. Kokia daugybė žodžių šiam paprastam prietaisui pavadinti – gaudỹklė, klẽpčiai, lamatai̇̃, lãmatos, pelė́gaudas, pelė́gaudai, pelė́gautai, pelė́kaltai, pelė́kautai, pelė́klautai, pelė́krautai, pelė́krutai, pelė́krūtai, piñklės, slãsnos, slą́sta, slástai̇̃, slą́stai̇, slãstas, slą́stos, spą́sčiai, spą́slai, spą́slas, spą́snos, spáustai, žabánga, žabángai, žabángas, žabángos.
Spąstus pelėms gaudyti (LBM 41978) sudaro pagrindo kaladėlė su vertikaliu stoveliu, dvi lentelės, liežuvėlis masalui ir liežuvėlio laikiklis. Į pagrindo kaladėlės išpjovą įtvirtintos dvi lentelės. Apatinėje lentelėje išdrožtas pagilinimas ir įstatytas liežuvėlis su dviem vielos kabliukais masalui užkabinti. Liežuvėlio gale – pagilinimas laikikliui įstatyti. Per visą pagrindo kaladėlės ilgį ištempta virvelė, prilaikanti viršutinę lentelę. Virvelės galuose įkišti mediniai kaištukai. Prie vertikalaus stovelio kilpelių virvele pririštas liežuvėlio laikiklis.
Ant liežuvėlio kabliukų užkabinamas masalas. Pakėlus viršutinę lentelę, laikiklis įstatomas į pagilinimą liežuvėlio gale. Pelei užlipus ant liežuvėlio, laikiklis atlaisvina viršutinę lentelę, ji nukrenta ir prispaudžia pelę.
Spąstai eksponuojami LLBM miestelio Šaukėnų svirne, parodoje „Lietuvių duona. Su savo kepalėliu visur stalą rasi“. Šie spąstai – tikri „keliauninkai“. Į muziejų jie atkeliavo iš Telšių rajono, o kartu su paroda pabuvojo Kaune, Agluonėnuose, Raseiniuose. Kažin, ar dar yra kiti tiek keliavę spąstai.
Svirnuose laikydavo grūdus, kruopas, miltus, tad ir pelių ten netrūkdavo. Sakydavo: „Gyvena kaip pelė ant aruodo (gerai)“ ar „Pelė ant aruodo nedvės“. Statydavo spąstus ar įleisdavo katę – gyvus pelių sląstus: „Katei juokai – pelei verksmai“. Svirnų durų apačioje išpjautos angos katėms į patalpas patekti. Keli primiršti posakiai apie peles: „Tupėjau tyliai, kaip pelė po šluota“, „Aš tave myliu kaip pelė katę“, „Katė iš namų – pelės ant stalų“, „Gudras, tik pelių negaudo“, „Jei man pelė galvos nenukąs, rasi ateisiu“, „Te tau, pelẽle, kaulinį, duok man geležinį! (Sakydavo vaikas, mesdamas už krosnies ištrauktą dantį)“.
Ar beprisimenam tokius išsireiškimus – darbo pelė (darbštuolis), knygų pelė (kas daug skaito), vargo pelė (varguolis).
Parengė vyresn. muziejininkė Sigita Žukauskaitė
