Ką tik praėjus Vėlinėms ir Visų Šventųjų dienai, pristatome muziejuje saugomą didelio dėmesio vertą eksponatą, kuris turi glaudų ryšį su mirties ir laidotuvių simbolika. Tai yra simbolinis karstas. Tokius karstus katalikų bažnyčiose naudodavo per Vėlines ir gedulingas mišias. Simbolinis karstas būdavo dedamas ant katafalko (paaukštinimo karstui) ir pastatomas bažnyčioje minint bendruomenės nario mirties 30 dieną arba metines. Vėlinių dieną, šv. Mišių metu, pastatytas karstas katalikams turėjo priminti jau iš šio pasaulio pasitraukusius artimuosius, tai buvo tam tikras jų pagerbimo simbolis. Tikintieji galėjo minutėlei sustoti ir sukalbėti mirusiems skirtą maldą.

Simbolinis karstas. Rimgaudo Žaltausko nuotrauka.

Simboliniai karstai buvo naudojami ne tik Vėlinių ir gedulingų mišių metu. Juos dažnai laikydavo ir bažnyčių kriptose, norint priminti šventuosius asmenis, kurių palaikai dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo prarasti. Pavyzdžiui, sovietmečiu okupacinė valdžia uždarinėjo bažnyčias, o jose saugomus šventųjų palaikus sunaikindavo ar išveždavo į niekam nežinomas vietas. Atgavus nepriklausomybę, tikintieji, norėdami išsaugoti senas relikvijų saugojimo tradicijas, gamindavo šventiesiems skirtus simbolinius karstus ir juos saugodavo bažnyčių kriptose. Tai buvo vienas iš būdų norint išsaugoti relikvinę šventojo atmintį.

Muziejuje saugomas simbolinis karstas yra iš Kučiūnų kaime (Lazdijų raj.) esančios Šv. Kazimiero bažnyčios. Žinoma, kad jis buvo naudojamas XX a. 3–6  deš., galbūt net ir dar anksčiau (pvz. 1907 m., kai lietuviai, nesutardami su vietiniais lenkais, pasistatė sau laikiną maldyklą – daržinę, kurioje galėjo laisvai vartoti savo gimtąją kalbą). Simbolinis karstas sukurtas paprastai, per daug nesirūpinant jo menine išvaizda. Jis pagamintas iš lentų, tradiciškai nudažytas juodais aliejiniais dažais, vietomis dažytas geltonai, papuoštas penkiakampėmis žvaigždėmis ir lotyniškais kryžiais. Sovietmečiu karstas apklijuotas medį imituojančiais rudais popieriniais tapetais, kurie šiuo metu yra pusiau nusilupę. Šis eksponatas puikiai atspindi to meto žmonių turėtą glaudų ryšį su mirties simbolika ir laidojimo papročiais.

Taip pat norime priminti pernai rudenį pasirodžiusias Eksponatų bylas, kurios yra glaudžiai susijusios su šiomis šventėmis ir laidojimo papročiais. T. y. tekstai apie morus – neštuvus karstui ir apie vardinį užkaltą karstą, skirtą žmonių laidojimui.

Vyr. muziejininkas Ramūnas Bučas