Senieji saiko matai eksponuojami kiekvienoje muziejaus sodyboje, tačiau tarp įvairių rakandų lankytojai jų nepastebi. Dažniausiai naudojami saikai buvo gorčius, siekas bei pūras, rečiau – pusgortis, dvigortis, pussiekis, puspūris, kar̃tis, puskartė. 1920 m. Lietuvoje buvo paskelbti Matų, saikų ir svarstyklių įstatai, įvesta metrinė vienetų sistema. Tarpukariu saikai dar buvo įprasti kasdieniniame gyvenime, bet palaipsniui dingo iš mūsų gyvenimo – liko tik senolių prisiminimuose, literatūros kūriniuose ir muziejuose.

LLBM miestelyje, Urmininko name iš Kėdainių, ekspozicijoje „Paseikėk ir pasverk“ galite pamatyti retą saiko matą – kar̃ties ketvirtį duolikį (LBM 30532).

Saikas – 18,5 cm aukščio, 48 cm skersmens, apkaustytas indas su dviem metalinėmis rankenomis. Mediniai šonai – 0,6 cm storio. Dugnas padarytas iš trijų lentelių. Šonų viršuje uždėtas geležinis skersinis su atrama dugno centre, kad indas neišsiklaipytų ir būtų apvalus. Šonų viršus ir apačia sutvirtinti 3 cm bei 3,5 cm pločio geležiniais lankais, o dugnas ir šonai apkaustyti geležiniais apkaustais. Dugno apačioje pritvirtintos šešios atramėlės, kad saikas stovėtų tiesiai. Šonuose prikniedytos dvi rankenos.

Ant indo įkaitinta geležimi išdeginti patikros ženklas (trys sunkiai įžiūrimos raidės R. A. R., Prūsijos karalystės vėliavos erelis, Klaipėdos herbas (?), MEMEL) ir gamybos data: 1868.

Saiką naudojo kalvis Jurgis Markšaitis, gyvenęs Suvernų kaime, Šilutės rajone. J. Markšaitis turėjo apie 5 ha žemės. Po Antrojo pasaulinio jis išvyko į Vokietiją.

Įdomi ne tik saiko mato forma, bet ir pavadinimo istorija. Įgijimo dokumentuose jis pavadintas pūro ketvirtadaliu duolikiu. Lietuvių kalbos žodyne tokio žodžio nėra, tik du labai panašūs – dõlikis ir dvolikis (5–6 gorčių saikas grūdams seikėti). Atrodytų, viskas teisinga – į pūrą telpa 24 gorčiai. Pamatavus paaiškėjo, kad šio saiko talpa – 8 gorčiai grūdų. Tad buvo patikslintas eksponato pavadinimas – kar̃ties ketvirtis. Labai panašus saiko matas čvertpūris buvo aprašytas Kraštotyros žurnale.[1]

Kar̃tis, kártis, kar̃čius – saikas biriems produktams seikėti, į kurį telpa 32 gorčiai. Lietuvių kalbos žodynas pateikia tokius žodžio paaiškinimus: „Jam kar̃tis rugių nešti tik juokai“, „Aš galiu karčiù mieruot piningus“, „Proto ir išminties ir už kartį raudonųjų nenupirksi“. Labai informatyvus 1778 m. palivarko kilnojamojo turto aprašymas: „Prienų parapijos palivarke rasta rugių 12 kaŕčių grūdais, … žieminių kviečių 4 kaŕčiai; miežių 4 kaŕčiai; avižų 7 kaŕčiai; žirnių 6 kaŕčiai; grikių 6 kaŕčiai; sukalėdotų miežių 20 kaŕčių; sukalėdotų avižų 26 kaŕčiai“.[2]

 

Vyresnioji muziejininkė Sigita Žukauskaitė

Rimgaudo Žaltausko nuotraukos

 

 

[1] Budrytė Z. Įdomus saiko matas // Kraštotyra. V., 1967. P.162-163.

[2] Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Kauno Dekanato vizitacija. – V., 2001. Sudarė ir parengė Vytautas Jogėla. Lietuvos istorijos šaltiniai VI tomas.