2016 m. kaunietė Jurgita Sakalauskienė padovanojo Lietuvos liaudies buities muziejui 157 išsaugotus savo močiutės kirpėjos Stasės Kristinos Vaižgėlaitės-Gofmanienės (1933–2016) darbo įrankius ir priemones. Tarp jų buvo ir šis senąsias kirpyklas menantis plaukų džiovintuvas.

Kirpėja S. K. Gofmanienė gimė ir augo Kaune, Žaliakalnyje. Pokario laikotarpis buvo sunkus, šeimai stigo pinigų. Sulaukusi 14 metų, Stasė Kristina pradėjo mokytis kirpėjos amato pas meistrą Savicką buitinio aptarnavimo kombinato kirpykloje „Jaunystė“, Šančiuose. Mokslas truko metus laiko. Besimokydama dirbo, jau kirpo, šukavo užsakoves. Amatas jai labai patiko: nuolat domėjosi naujovėmis, sekė madas, pirko specialius žurnalus. Paskui ir pati mokė būsimąsias kirpėjas.

S. K. Gofmanienė kirpo tik moteris. Pradžioje dirbo kirpykloje Šančiuose, prie konditerijos fabriko, tapo jos vedėja. Po darbo pėsčiomis grįždavo namo į Žaliakalnį, nes vakarais nebūdavo kuo parvažiuoti. Šeimai pakeitus butą, įsidarbino kirpyklose Vilijampolėje. Darbe užtrukdavo ilgokai, nes tekdavo plušėti ir po 12 valandų, dvi pamainas.

Stasė Kristina buvo labai gera, garsi kirpėja. Klientes taip pat priimdavo namuose, po darbo, neatsisakydavo padirbėti ir savaitgaliais. Bute vyras Romualdas jai įrengė atskirą, visiškai mažutį kambarėlį. Lengvai bendraujanti kirpėja juokdavosi, kad žino visų Vilijampolės moterų gyvenimus.

Kurį laiką padirbėjusi po pensijos, S. K. Gofmanienė savo amato neišsižadėjo iki 80 metų. Turėjo tik ja pasitikėjusių ištikimų klienčių. Ilgokai darė ilgalaikius ir cheminius sušukavimus, tik nebekirpo. Sakydavo, jog „rankos nebe tos“.

S. K. Gofmanienės naudotas inventorius – dideli ir mažesni įvairaus skersmens metaliniai plaukų suktukai, suktukai cheminiam ir ilgalaikiam sušukavimui, smeigtukai, segtukai ir pan. – buvo labai tvarkingai sudėtas į medines dėžutes su skyriukais. Į muziejaus fondus taip pat pateko žirklės, šukos, rankinė plaukų kirpimo mašinėlė, indeliai dažams maišyti.

Darbui namuose R. Gofmanas pagamino žmonai didelį pastatomą metalinį plaukų džiovintuvą. Ant trišakio pagrindo su ratukais buvo privirintas keičiamo aukščio stovas su šarnyru. Gaubte įtaisytas ventiliatorius, pučiantis orą. Beje, elektrinis džiovintuvas puikiai veikia ir dabar.

Vyresnioji muziejininkė Inga Levickaitė-Vaškevičienė