Seniau žmonės stengdavosi gyventi taupiai, nieko neišmesti. Labai daug kur tikdavo arklio ašutai – muzikos instrumentams, čiužiniams, šepečiams, audiniams („kamelėms“) drabužių detalėms sustandinti ir t. t. Batsiuviai jais siūdavo batus, „įpindavo į lenktą ylą“. Muziejuje saugomas ašutas, kurį naudojo garsus Kėdainių miesto batsiuvys Antanas Gudžinskas.
Iš ašutų darydavo ir papuošalus, ypač žiedelius. 1987 m. iš Plokščių (Šakių r. sav.) mokyklos muziejininkai įgijo įdomų pintą pakabutį prie laikrodžio grandinėlės, vadinamąjį „breloką“. Jo aukštis – 0,5 cm, ilgis – 10 cm, plotis – 3,7 cm. Pagamintas iš kelių spalvų arklio ašutų ir vielutės. Išsamesnė metrika nežinoma. Sukūrimo laikotarpį nustatyt sunku – gali būti ir XIX a., ir XX a. dirbinys. Įdomu, kad įvairūs darbeliai iš arklio ašutų buvo dažnas užsiėmimas kaliniams kalėjimuose (ir iki šiol Amerikoje išlikęs).
Papuošalams panaudodavo ne tik ašutus, bet ir plaukus. O Alsėdžių miestelio (Plungės r. sav.) audėja Justina Tolutaitė žakardo staklėmis buvo išaudusi kilimą, kurio apmatams naudojo medvilnės siūlus, o ataudams – per ilgesnį laiką šukuojant galvą surinktus savo plaukus.
Už pagalbą identifikuojant šį eksponatą, dėkojame Filigranija!
Parengė Parengė Rinkinių skyriaus vedėja-vyresnioji muziejininkė eksponatų apskaitai Inga Levickaitė-Vaškevičienė
