Lietuvos liaudies buities muziejaus kelias iki dabartinių savo namų buvusiame Pievelių kaime buvo ganėtinai ilgas. Ar žinote, kad rasti vietą muziejui bandyta dar tarpukariu?

Tarpukario Lietuvoje daug kalbėta, svarstyta, rašyta apie Tėviškės arba Oro muziejaus organizavimą, tačiau iki pat 1940 m. net nebuvo parinkta jo vieta ir valstybinis muziejus neįsteigtas. Tik Žemės Ūkio rūmai 1930 m. įkūrė nedidelį muziejų po atviru dangumi Parodos kalne, Kaune, kurį karo ir pokario metais sunaikino okupantai.

1957 m. buvo sudaryta speciali mokslininkų, etnografų, architektų ir muziejininkų komisija vietos centriniam muziejui rinkimui. Nors muziejų siūlyta įkurti Kaune arba Vilniaus apylinkėse, buvo išrinkta kompromisinė teritorija Kaišiadorių rajone, šalia Rumšiškių – Pievelių kaimo žemėse. Didžiulis 174 ha žemės plotas, turtingas kraštovaizdis ir patogi geografinė padėtis atitiko visus muziejui po atviru dangumi keliamus reikalavimus. Lietuvos liaudies buities muziejus įsteigtas LTSR Ministrų Tarybos 1965 m. balandžio mėn. 30 d. nutarimu Nr. 222.

Senuosius Pievelių kaimo gyventojus (dokumentuose užfiksuoti 14 sodybų savininkai) palaipsniui iškėlė. Dalis jų apsigyveno Rumšiškėse, Pievelių vardu pavadintoje gatvėje. Statant Aukštaitijos sektorių pasinaudota buvusiu Pievelių kaimo planavimu, t.y. suskirstymu rėžiais, į juos tiksliai patalpinant muziejaus sodybas. Išliko ir senieji sodai, augalai, pasakojimais apipintas Saulėtekio šaltinis, net gandralizdis.

Pradžioje planuota palikti muziejuje vieną Pievelių kaimo sodybą, tačiau to atsisakyta, nes pastatai buvo neseni, muziejinės vertės neturėjo. Į muziejų pateko tik iš Stasio Dagilio įgytas tvartas (dangtis), statytas XX a. pradžioje. Jis nuo 1974 m. stovi Aukštaitijos gatvinio rėžinio kaimo Tauragnų sodyboje.

1966 m. liepos mėnesį muziejaus fotografas Algirdas Kubilius fotografavo Pievelių kaimo kraštovaizdį ir kai kurias sodybas, jų detales. Užfiksuota ir vienintelė gyventoja – didžiule skara apsigaubusi Marytė Navickienė. Keliasdešimt negatyvų dabar saugomi muziejaus fonduose, yra suskaitmeninti ir įvesti į LIMIS sistemą, todėl su jais gali susipažinti visi, besidomintys kaimo istorija.

Vyresnioji muziejininkė Inga Levickaitė-Vaškevičienė