Apsiavus naginytėm, insisprendus kaip panytė. (Lietuvių liaudies daina)

Naginės – odinis, plokščiapadis, bekulnis, minkštos konstrukcijos, vientiso supjovimo (pagamintas iš vieno odos gabalo), primityvaus raukimo apavas, žemiau kulkšnies, prie kojos tvirtinamos per įpjovas batviršyje įverta juostele (apyvarais).

Geriausiai yra išlikusios VIII–XI a. žalvario spurgeliais puoštos naginės, rastos Diržių kapinyne (Pakruojo r.). Nagines raukdavo iš raguočių ir arklių raugintos bei žaliaminės kiaulės odos. Iš kiaulės odos rauktos naginės tiko dėvėti tik sausu metu. Dėvint šlapiu metu jos greitai susidėvėdavo. Odas naginėms raugindavo namuose. Pirmiausiai oda būdavo išdžiovinama. Išdžiuvusi oda supjaustoma rėžiais. Iš stipresnės, gyvulio nugaros odos raukdavo nagines vyrams, iš kitų, plonesnių odos dalių – moterims. Prieš raugiant oda supjaustoma stačiakampiais (40-50 cm ilgio ir 30-35 cm pločio), pagal kiekvienam žmogui reikalingą naginių odos kiekį. Ilgis žieminėms naginėmis matuojamas pilnu to žmogaus sprindžiu, vasarinėms – sprindžiu iki antrųjų krumplių (be viršutinio piršto narelio). Odos rauginimui išvirdavo nuovirą iš alksnio, ąžuolo, eglės ir karklo žievės bei medžio pelenų.  Į karštą nuovirą tris kartus labai trumpam įmerkdavo ir vėl ištraukdavo odas. Tada dėdavo į indą žievės, odos, vėl žievės, odos ir taip, kol susluoksniuodavo visas odas. Viską apipildavo nuoviru ir raugindavo septynias paras. Nuo išrūgusios odos nuskusdavo plaukus. Naginėms reikėjo 30 cm ilgio kanapinės virvelės ar odinės juostelės, vienu smailiu, kitu buku galu. Ja užsiūdavo naginių pirštus snukį (priekinę dalį) ir kulnus. Tokia virvė ar juostelė vadinta raukla, užraukla. Kita apie 2 m. ilgio virvelė ar odinė juostelė abiem smailais galais buvo skirta naginės apyvarams. Naginės galuose, priklausomai nuo to, kokio dydžio bus naginė, mažu, smailiu kalteliu iškalamos trys – šešios skylutės. Į didelę adatą įveriama raukla ir per išdurtas skylutes užsiuvami pirštai bei kulnas. Naginiu šonai raukiami dviem būdais: 1) paprastuoju, kuomet varpsčiai (angos apyvarams) kaltelio ašmenimis iškertamos išilgai krašto ir apyvarai vejami apvejant kraštą; 2) kuršiškuoju, kuomet varpsčiai iškertami statmenai kraštui, ir apyvarai išvarstomi perpynimo būdu.

Nagines raukdavo šeimininkas, bernas, pusbernis, senelis, rečiau – šeimos moterys.  Nemokėjęs naginių raukti pusbernis būdavo išjuokiamas.  Apie XIX a. pb. kai kurie ūkininkai pradėjo nagines pirkti turguje. Turguje pirktų naginių apyvarai dažniausiai būdavo odiniai.  Tokios naginės turėdavo ąsas, kurios, raukiant naginę, būdavo pritvirtinamos apyvaru. Jų galai dažnai būdavo ne suraukiami, bet susiuvami. Kartais jos būdavo siuvamos su dirželiu ir saga. Tokios naginės dažniausiai avėtos išeigai.

Naginės buvo pagrindinis kaimo gyventojų apavas. Jomis avėdavo ūkininkai ir samdiniai, vyrai ir moterys, paaugliai ir vaikai. Nagines tausodavo. Nakčiai jas, padais į viršų, džiaudavo ant krosnies. Apie XIX a. vidurį Suvalkijoje, Mažojoje Lietuvoje ir Žemaitijoje nagines buvo beveik išstūmusios klumpės. Vienok prie tam tikrų ūkio darbų (ariant, mėšlą vežant, miškan važiuojant malkų ar uogauti, grybauti), dažnai ir kelionėje jos vis dar buvo avimos ir XX a. pr. Rytų Lietuvoje, ypač šiauriniuose rajonuose naginėmis avėta iki II pasaulinio karo.

Apsiavusi naginėmis ir storomis vilnonėmis kojinėmis, kad gyvatė neįkirstų, šlamštė samanynus, sklaidė gailių ir vaivorų pudurėlius… (Marius Katiliškis)

 

Patarlės, priežodžiai, dainų ištraukos

Geresnė naginė sava už svetimą batą.

Batas svetys, naginė gaspadinė.

Susiraukus, kaip naginė.

Naginės ir batus pragyvena.

Nagines padžiaut (mirti).

Tas vilkelis naginėtas, mūsų laukuos neregėtas.

Kad tau naginės kur nunešt (kad tu išnyktum).

Šoko prūsas su prūsike, pasikišęs naginikę.

Kur naginės, ten ir apyvarai.

Bepigu iš svetimo odos plačios nagines rėžti.

Urza (knarkia) kaip naginę prarijęs.

Giriasi kaip nagines pardavęs.

Ne nage naginė  – nedžiaukis (nesidžiauk per anksti).

Sudžiūvęs, sukaukėjęs kaip naginė.

Ką įdėsi naginiuotas, neišimsi nė batuotas.

Nepritinka vyženotas prie naginėto, nei naginėtas prie batuoto.

Neduok, Dieve, iš naginės batas.

 

Parengė etnologė Erika Nenartavičiūtė

R. Žaltausko nuotraukoje iš kairės į dešinę: moteriškos naginės XIX a. pb. Šilalės r. LBM 38950; vyriškos naginės XX a. pr. Kupiškio r. LBM 7350