Moteris, valanti grybus. Stasio Daunio nuotrauka. Zervynų k. (Varėnos r.), 1967 m.

Nuo neatmenamų laikų lietuviai rinko valgomuosius grybus. Giliausios tradicijos, susijusios su grybavimu, iki šių dienų išlikusios Dzūkijoje.

Grybauti dzūkai eidavo labai anksti, dažniausiai dar nepatekėjus saulei. Grybus rinkdavo į pušies balanų pintines „kašelas“. XIX a. pab. – XX a. I pusėje dzūkai rinkdavo tik baravykus, raudonviršius. Neretai senieji kaimo gyventojai grybauti eidavo po keletą kartų per dieną, miške praleisdavo iki dešimt ar daugiau valandų. Prof. Tadas Ivanauskas „Gamtininko užrašuose“ rašė apie 1905 metų Musteikos kaimą: „Tą rudenį nepaprastai užderėjo grybai, ir bent pusė kaimo moterų ištisas dienas, neištiesdamos nugarų, praleisdavo miške, o vakare vyrai vežimais turėdavo vežti namo visos dienos laimikį“.

Moterys grybus nuvalydavo, krosnyje išdžiovindavo ir suverdavo ant siūlo. Pardavę grybus, nusipirkdavo kviečių šventiniams pyragams.

Šiame fotonegatyve užfiksuota moteris, valanti grybus. Fotografavo Buities skyriaus vedėjas Stasys Daunys 1967 m. Zervynų kaime, Varėnos raj.

Parodų ir ekspozicijų skyriaus vedėja Renata Banienė

Literatūra:

  1. „Apie grybus, arba velniškas nuklydimas“. Liaudies kultūra, 2006/2 (107). Eglė Trinkauskaitė-Johnson.
  2. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato internetinės svetainės informacija.