Lietuvos liaudies buities muziejaus saugomuose fonduose yra gausus kiekis įvairių nuotraukų, kurios leidžia geriau pažinti tam tikro laikotarpio kultūrą ir gyvenimo ypatumus.
Šiandien muziejininkai jums nori pristatyti XX a. 4-ajame dešimtmetyje darytas tris fotografijas, kurios vadinasi „Mokinių darbelių paroda“. Šios nuotraukos leidžia geriau pažinti tarpukario Lietuvoje vyravusią kultūrą ir dailės suvokimą.
Trys nuotraukos, pirmą kartą atsidūrusios žmonių rankose, gali pasirodyti kaip paprasti ir mažą vertę turintys muziejaus eksponatai, bet patekusios į muziejininkų rankas neretai tampa įvairių interpretacijų ir neišsemiamų diskusijų objektu.
Šios XX a. 4-ojo deš. fotografijos iš tiesų atskleidžia romantizmo kupiną tarpukario Lietuvos dvasią, kultūrą ir jaunimo švietimo idėją, kuri turėjo išauginti be galo patriotišką, savo gimtąjį kraštą mylinčią ir tautiškai nusiteikusią kartą. Derėtų visas tris nuotraukas paanalizuoti atskirai ir aptarti kiekvienoje iš jų matomus įdomiausius fragmentus.
Taigi, kaip jau minėta anksčiau, iš pirmo žvilgsnio paprastai atrodančios nuotraukos savyje gali turėti labai gilią potekstę. Vien iš šių trijų fotografijų galime dalinai susikurti vaizdą tarpukario Lietuvos švietimo, kultūrinės ir politinės krypties, kuri buvo stipriai orientuota į patriotizmą, tautiškumą, istorinės praeities šlovės paieškas ir prarastų žemių susigrąžinimo mintis.
LBM52675 M10828
Pirmoje nuotraukoje daugiausiai dėmesio atkreipiame į piešinius, kuriuose yra pavaizduotos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys: Kauno, Gardino, Lydos, Raudonės, Lucko ir t.t.. Šie piešiniai mums turėtų išduoti tarpukario Lietuvos švietimo principus, kurie buvo nukreipti į tautos savasties paieškas ir didingos LDK istorijos tyrinėjimą. Po daugiau nei šimtmetį užsitęsusios carinės Rusijos okupacijos ir priespaudos, tokie piešiniai buvo ypač svarbūs ugdant tuometinio jauno lietuvio savimonę ir savigarbą. Parodoje matome ir rankdarbių iš medienos: kryžiai, inkilėliai, sumažintos formos ūkio rakandai. Verta atkreipti dėmesį ir į Antano Smetonos portretą, kuris kabo iš visų aukščiausiai. Tai mokiniams turėjo priminti kas yra jų valstybės aukščiausias vadovas ir lyderis.
LBM52676 M10829
Antroje nuotraukoje matome daugiau mokinių darbelių, kuriuose yra gausu gamtos elementų. Piešiniai, kuriuose vaizduojami laukiniai gyvūnai, malūnai, gyvenamosios trobos, miškai ir ežerai, taip pat turėjo kelti meilės gimtajam kraštui jausmą. Verta atkreipti dėmesį ir į mažus rankdarbius, kuriuose yra vaizduojamas skydas su tautiniu simboliu – dvigubu Jogailaičių kryžiumi. Žinoma į akis krenta ir didelis piešinys su Vyčiu, ir Jano Mateikos paveikslas „Žalgirio mūšis“.
LBM52677 M10830
Trečioje nuotraukoje iškart galime atkreipti dėmesį į tautinių simbolių gausą eksponuojamoje darbelių parodoje. Matome tiek piešinius, tiek rankdarbius, kuriuose yra Gediminaičių stulpai, dvigubi Jogailaičių kryžiai, Vyčiai. Įdomiai atrodo ir piešiniai, kuriuose vaizduojamas tautinis kryžius, LDK kariai. Šių darbelių nuotraukoje, kaip niekur kitur, matome ypač daug piešinių susijusių su revanšizmu lenkams dėl prarasto Vilniaus: Gedimino pilis, Vilniaus katedra, užrašai nukreipti prieš lenkų vykdomą politiką. Tai buvo vienas iš svarbiausių tarpukario Lietuvos valstybinių uždavinių – užauginti kartą, kuri būtų pajėgi susigrąžinti prarastas žemes, atsikovoti Vilniaus kraštą iš lenkų.
Straipsnį parengė muziejininkas R. Bučas
Nuotraukos iš LLBM archyvo. Iki atitenkant Lietuvos liaudies buities muziejui, šios nuotraukos priklausė mokytojų šeimai.