Lietuvos liaudies buities muziejaus Suvalkijos sektoriuje, prie aliejinės, stovi labai įdomus eksponatas – lokomobilis „Richard Garrett and Sons“. Lokomobilis – tai garo mašina su krosnimi ir katilu, kuriame vanduo verčiamas garu. Visa įranga – ant važiuoklės. Garo mašina yra šiluminis variklis, kuris suslėgto vandens garu potencinę energiją paverčia mechaniniu darbu. Energijai gauti gali būti naudojamas skystas, kietasis kuras, net šiaudai. Katile susidaręs garas skirstymo mechanizmu patenka į cilindrą, plečiasi ir stumia stūmoklį, o šis per daug mazgų veikia alkūninį veleną. Mirties taškui išvengti ir sūkiams išlyginti įtaisytas smagratis. Ant alkūninio veleno būdavo darbinis skriemulys, nuo kurio sūkius diržine pavara perduodavo darbo mašinai (kuliamajai, malūnui, plytinei ar kitiems mechanizmams sukti). Lokomobiliai būdavo aprūpinti armatūra, kuri leisdavo ritmingai tiekti vandenį, reguliuoti mašinos sūkius, sekti slėgimą, o avarijų išvengti padėdavo apsauginiai vožtuvai. Lokomobiliai – slėginiai indai, todėl juos periodiškai tikrindavo atitinkamos tarnybos.
Lokomobilis „Richard Garrett and Sons“ pagamintas Didžiojoje Britanijoje. Įmonė veikė 1878–1932 m. Pradžioje gamino žemės ūkio mašinas. 1840 m. pradėjo kurti nedidelius gabenamus lokomobilius, 1853 m. įmonė pastatė modernią lokomobilių gamybos liniją. Konvejerinę dviejų aukštų liniją pritaikė gerokai anksčiau negu Henris Fordas tokią pat automobilių gamybai. Per savo veiklos laikotarpį „Richard Garrett and Sons“ pagamino 2800 lokomobilių. Garo mašinos sudarė 89 proc. visos įmonės produkcijos. Įmonė veikė iki 1932 m.
Daug naudotų garo mašinų tarpukario pradžioje į Lietuvą patenkdavo iš Vokietijos. Jas parduodavo ir naujas. 1930 m. Lietuvoje dirbo 1103 įvairių gamintojų lokomobiliai. Juos naudojo ne tik dideliuose, bet ir mažesniuose ūkiuose. Smulkesni ūkininkai su savo garo mašinomis važiuodavo į stambius ūkius uždarbiauti. Lokomobilių savininkai dažnai būdavo įtraukiami į išvežamų asmenų į Sibirą sąrašus.
Tarpukaryje lokomobilis „Richard Garrett and Sons“ dirbo miškų lentpjūvėje. Sovietmečiu jis pateko į muziejų.
Vyresnysis muziejininkas dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas